Įeiti
Publikuota: 2020.04.15. Atnaujinta:

VERT: balandžio mėn. vidutinė šilumos kaina 18 proc. mažesnė nei pernai


Vidutinė šilumos kaina

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad balandžio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,08 ct/kWh (be PVM). Palyginus su kovo mėn., kilovatvalandės kaina mažėjo 9,13 proc., per metus (2020 m. balandis / 2019 m. balandis) – 17,91 proc.

VERT duomenimis, tai žemiausia balandžio mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.: 2020 m. balandžio mėn., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina yra 47 proc. mažesnė.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2020 metais (atsisiųskite)

 

Kuro kainos

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Į 2020 m. balandžio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. vasario mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 138,21 Eur/tne yra 0,45 proc. mažesnė nei į kovo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. sausio mėn. biokuro kaina (138,84 Eur/tne).

Į balandžio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė vasario mėn. gamtinių dujų kaina (367,13 Eur/tne), palyginus su į kovo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė sausio mėn. kaina (401,09 Eur/tne), mažėjo 8,46 proc.

Per metus (2020 m. vasaris / 2019 m. vasaris) biokuro kaina mažėjo 28,46 proc., gamtinių dujų – 26,56 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Tarp penkių didžiųjų miestų balandžio mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Palyginus su kovo mėn., šilumos kainos 3–25 proc. mažėjo visuose didžiuosiuose miestuose, per metus (2020 m. balandis/ 2019 m. balandis) – 12–25 proc.

Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, todėl gyventojų mokama kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.

Balandžio mėn., palyginus su kovo mėn., AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 24,60 proc. (2020 m. balandžio mėn., palyginus su 2019 m. balandžio mėn., kaina mažėja 13,13 proc.), AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams – 22,17 proc. (2020 m. balandžio mėn., palyginus su 2019 m. balandžio mėn., kaina mažėja 20,33 proc.). Šilumos kainos mažėjimą šiuose miestuose iš esmės lėmė dėl sumažėjusio poreikio išaugusi konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų, dėl ko aukcione šiluma parduodama mažesne kaina (AB „Kauno energija" vidutinė NŠG parduodamos šilumos kaina per mėn. sumažėjo 58 proc., AB „Klaipėdos energija" – 53 proc.).

AB Vilniaus šilumos tinklų aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina balandžio mėn., palyginus su kovu,  mažėja 8,03 proc. (2020 m. balandžio mėn., palyginus su 2019 m. balandžio mėn., kaina mažėja 25,19 proc.), AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams – 3,36 proc. (2020 m. balandžio mėn., palyginus su 2019 m. balandžio mėn., kaina mažėja 19,29 proc.), AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams – 3,01  proc. (2020 m. balandžio mėn., palyginus su 2019 m. balandžio mėn., kaina mažėja 11,79 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos Lietuvos savivaldybėse

Balandžio mėn. tiek tarp penkių didžiųjų miestų, tiek visos Lietuvos mastu mažiausiai už šilumą moka AB „Kauno energija" aptarnaujami vartotojai (3,37 ct/kWh su PVM), anksčiau ilgą laiką pigiausiai kainavo UAB „Utenos šilumos tinklai" tiekiama šiluma. Daugiausiai už šilumą moka UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (8,86 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

Balandžio mėn., palyginus su kovu, dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų bei mažesnių gamtinių dujų kainų, UAB „Visagino energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 8,70 proc. (0,44 ct/kWh su PVM). Balterma ir ko, UAB aptarnaujami vartotojai dėl pigesnių gamtinių dujų už šilumą moka 6,21 proc. (0,33 ct/kWh su PVM) mažiau.  UAB „Trakų energija" pigiau įsigijus biokurą ir gamtines dujas, bendrovės aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 5,27 proc. (0,33 ct/kWh su PVM) mažiau.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Tarybos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2020 m. balandžio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2020 m. balandžio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2020 m. vasario mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių ir gamtinių dujų biržose įsigyto kuro kainas, yra ribojamos Tarybos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Tarybos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2019 m., palyginti su 2018 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,2 procentinio punkto – nuo 36,0 proc. iki 30,8 proc., o biokuro dalis augo 7,3 procentinio punkto – nuo 59,4 proc. iki 66,7 proc. 2020 m. balandžio mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 68,02 proc., gamtinės dujos – 29,52 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2015–2020 m. (atsisiųskite)