Įeiti
Publikuota: 2019.10.11. Atnaujinta:

Spalio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė šilumos kaina

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina spalio mėn. yra 4,31 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su rugsėjo mėn., didėja 4,87 proc. Per metus (nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. spalio mėn.) vidutinė šilumos kaina mažėjo 12,75 proc.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2019 metais (atsisiųskite)

 1_pav_2019_10_11.png

Kuro kainos

Į 2019 m. spalio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. rugpjūčio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 120,52 Eur/tne yra 1,3 proc. mažesnė nei į rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. liepos mėn. biokuro kaina (122,10 Eur/tne). Į spalio mėn. šilumos kainą įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (372,72 Eur/tne), lyginant su į rugpjūčio mėn. šilumos kainą įskaičiuota (361,27 Eur/tne), mažėja 3,1 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

2_pav_2019_10_11.png 

Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Tarp penkių didžiųjų miestų spalio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Spalio mėn., palyginus su rugsėju, AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 6,28 proc. (0,31 ct/kWh be PVM) – bendrovės valdybos sprendimu 3 mėn. bus taikoma papildoma šilumos kainą mažinanti kompensacija ( 0,32 ct/kWh). Dėl išaugusio šilumos poreikio pabrangus nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamai šilumai spalio mėn., palyginus su rugsėju, AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 27,90 proc. (0,89 ct/kWh be PVM). Spalio mėn., palyginus su rugsėjo mėn., AB „Klaipėdos energija" aukcione pirktos šilumos vidutinė kaina, taikoma šilumos kainų skaičiavimuose, išaugo dvigubai (nuo 1,00 ct/kWh iki 2,09 ct/kWh.

Palyginus su rugsėjo mėn., spalio mėn., AB „Panevėžio energija" vartotojams šilumos kaina mažėja 6,28  proc. (2019 m. spalio mėn., palyginus su 2018 m. spalio mėn., kaina mažėja 10,96 proc.), AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 1,64 proc. (2019 m. spalio mėn., palyginus su 2018 m. spalio mėn., kaina mažėja 14,52 proc.), AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams spalio mėn., lyginant su rugsėjo mėn., šilumos kaina didėja 8,24 proc. (2019 m. spalio mėn., palyginus su 2018 m. spalio mėn., kaina mažėja 12,41 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 8,29 proc. (2019 m. spalio mėn., palyginus su 2018 m. spalio mėn., kaina mažėja 20,97 proc.), AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 27,90 proc. (2019 m. spalio mėn., palyginus su 2018 m. spalio mėn., kaina mažėja 7,69 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

3_pav_2019_10_11.png


Šilumos kainos Lietuvos savivaldybėse

Spalio mėn. mažiausia šilumos kaina yra UAB „Utenos šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams (3,80 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,84 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

Splalio mėn., palyginus su rugsėju, dėl pigiau įsigytų gamtinių dujų ir biokuro UAB „Pakruojo šiluma" vartotojams šilumos kaina mažėja 3,85 proc. Dėl brangiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, taip pat brangiau pirkus biokurą, UAB „Plungės šilumos tinklai" tiekiamos šilumos kaina didėja 19,85 proc.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Tarybos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2019 m. spalio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

4_pav_2019_10_11.png

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2019 m. spalio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2019 m. rugpjūčio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Tarybos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Tarybos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2018 m., palyginti su 2017 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 0,58 procentinio punkto – nuo 36,58 proc. iki 36,0 proc., o biokuro dalis augo 0,66 procentinio punkto – nuo 58,75 proc. iki 59,41 proc. 2019 m. spalio mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 66,91 proc., gamtinės dujos – 30,53 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2014–2019 m. (atsisiųskite)

5_pav_2019_10_11.png