Įeiti
Publikuota: 2019.01.11. Atnaujinta:

Sausio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė šilumos kaina

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėn. yra 5,50 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gruodžio mėn., didėja 2,42 proc. Per metus (nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. sausio mėn.) vidutinė šilumos kaina didėjo 5,97 proc.

Sausio mėn., palyginus su gruodžiu, dėl pigiau įsigyto biokuro UAB „Šilutės šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 5,80 proc. (0,29 ct/kWh be PVM), UAB „Birštono šiluma" aptarnaujamiems vartotojams – 3,42 proc. (0,19 ct/kWh be PVM).

Šaltuoju metų sezonu stipriai išaugus šilumos poreikiui, taip pat didesnių kuro kainų, didėja ir iš  nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjamos šilumos kaina. Dėl to sausio mėn., palyginus su gruodžiu, AB „Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina vartotojams didėjo 11,84 proc. (0,58 ct/kWh be PVM), UAB „Litesko" filialo „Telšių šiluma" – 8,33 proc. (0,57 ct/kWh be PVM).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2019 metais (atsisiųskite)

 

Kuro kainos

Sausio mėn. šilumos kainų didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro kainų augimas. Tai reiškia, kad brangiau pasigaminti šilumą kainuoja tiek šilumos tiekėjams, tiek nepriklausomiems šilumos gamintojams (atitinkamai didėja jų parduodamos šilumos kainos).

Į 2019 m. sausio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2018 m. lapkričio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 217,54 Eur/tne yra 2,48 proc. didesnė nei į gruodžio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė spalio mėn. biokuro kaina (212,23 Eur/tne).  Per metus (2018 lapkritis / 2017 lapkritis) vidutinė biokuro kaina didėjo 31,1 proc., gamtinių dujų – 15,5 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

 

Didieji miestai

Sausio mėn. tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų mažiausiai už šilumą moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su gruodžio mėn., sausio mėn. AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 11,84 proc. (per metus (2019 m. sausis / 2018 m. sausis) šilumos kaina mažėjo 3,35 proc.), AB ,,Šiaulių energija" vartotojams per mėnesį kaina didėjo 3,80 proc. (per metus (2019 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 12,59 proc.), AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams sausio mėn. šilumos kaina didėjo 2,65 proc. (per metus (2019 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 10,65 proc.), AB ,,Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams sausio mėn. šilumos kaina didėjo 0,99 proc. (per metus (2019 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 10,15 proc.), AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams sausį šilumos kaina didėjo 0,18 proc. (per metus (2019 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 3,24 proc.).

Nuo 2019 m. sausio 1 d. AB „Klaipėdos energija" taiko Komisijos vienašališku sprendimu nustatytą naują bazinę šilumos kainą, AB „Kauno energija" naują bazinę šilumos kainą pradėjo taikyti 2018 m. gruodžio 1 d.

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos Lietuvoje

Sausio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,36 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (10,12 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2019 m. sausio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2019 m. sausio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2018 m. lapkričio mėn. kuro kainos. 2019 m. sausio mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 66,41 proc., gamtinės dujos – 31,04 proc.

Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc. Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2018 m., palyginti su 2017 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 0,58 procentinio punkto (nuo 36,58 proc. iki 36,0 proc.), biokuro dalis augo 0,66 procentinio punkto (nuo 58,75 proc. iki 59,41 proc.).

5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2014–2019 m. (atsisiųskite)