Įeiti
Publikuota: 2019.09.11. Atnaujinta:

Rugsėjo mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė šilumos kaina

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugsėjo mėn. yra 4,11 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su rugpjūčio mėn., mažėja 0,24 proc. Per metus (nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn.) vidutinė šilumos kaina sumažėjo 11,99 proc.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2019 metais (atsisiųskite)

 

Rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčio mėn., dėl pigiau įsigytų gamtinių dujų Balterma ir ko, UAB aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 5,23 proc. (0,29 ct/kWh be PVM). Dėl atpigusių gamtinių dujų ir pigiau pirktos šilumos AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 4,99 proc. (0,19 ct/kWh be PVM) mažiau.

Brangiau įsigijus šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčio mėn., AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 18,15 proc. (0,49 ct/kWh be PVM) – iki 3,19 ct/kWh be PVM (2019 m. rugpjūčio mėn. AB „Klaipėdos energija" tiekiamos šilumos kaina buvo 2,70 ct/kWh be PVM, tai yra viena žemiausių kainų per 5 metus). AB „Klaipėdos energija" didžiąją dalį tiekiamos šilumos įsigyja iš nepriklausomų šilumos gamintojų. SĮ „Visagino energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 10,76 proc. (0,44 ct/kWh be PVM): bendrovė grąžino vartotojams dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro bei šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų susidariusį skirtumą (12 mėn. buvo taikoma 0,55 ct/kWh šilumos kainą mažinanti kompensacija).

Kuro kainos

Į 2019 m. rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. liepos mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 122,10 Eur/tne yra 3,9 proc. didesnė nei į rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. birželio mėn. biokuro kaina (117,55 Eur/tne). Į rugsėjo mėn. šilumos kainą įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (372,72 Eur/tne), lyginant su į rugpjūčio mėn. šilumos kainą įskaičiuota (393,90 Eur/tne), mažėja 5,40 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

 

Didieji miestai

Tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 4,99 proc. (2019 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2018 m. rugsėjo mėn., kaina mažėjo 23,14 proc.), AB „Panevėžio energija" vartotojams šilumos kaina mažėja 2,76  proc. (2019 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2018 m. rugsėjo mėn., kaina mažėjo 4,08 proc.), AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 1,88 proc. (2019 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2018 m. rugsėjo mėn., kaina mažėjo 12,26 proc.), AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams rugsėjo mėn., lyginant su rugpjūčio mėn., šilumos kaina didėja 0,57 proc. (2019 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2018  m. rugsėjo mėn., kaina mažėjo 10,43 proc.), AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 18,15 proc. (2019 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2018 m. rugsėjo mėn., kaina mažėjo 14,93 proc.),

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose 2018 m. rugsėjo mėn. / 2019 m. rugsėjo mėn., ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos Lietuvoje

Rugsėjo mėn. mažiausia šilumos kaina yra AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams, didžiausia – Biržų rajone. Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio. Toliau grafike pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Tarybos licencijuojamus šilumos tiekėjus.

4 pav. Šilumos kainos 2019 m. rugsėjo mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2019 m. rugsėjo mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2019 m. liepos mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Tarybos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Tarybos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2014–2019 m. (atsisiųskite)

 

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.  

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2018 m., palyginti su 2017 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 0,58 procentinio punkto – nuo 36,58 proc. iki 36,0 proc., o biokuro dalis augo 0,66 procentinio punkto – nuo 58,75 proc. iki 59,41 proc. 2019 m. rugsėjo mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 66,91 proc., gamtinės dujos – 30,53 proc.