Įeiti
Publikuota: 2019.07.10. Atnaujinta:

Liepos mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė šilumos kaina

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina liepos mėn. yra 4,23 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su birželio mėn., mažėja 3,20 proc. Per metus (nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. liepos mėn.) vidutinė šilumos kaina sumažėjo 4,51 proc.

Visagino savivaldybės tarybai nustačius naujas SĮ „Visagino energija" šilumos kainas ir pritaikius šilumos kainą mažinančią kompensaciją dėl ankstesniais laikotarpiais įsigyto kuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų pirktos šilumos kainų skirtumo, liepos mėn., palyginus su birželiu, vartotojams šilumos kaina mažėja 12,16 proc. (0,58 ct/kWh be PVM). Beveik 12 proc. šiluma pinga ir Elektrėnų bei Varėnos vartotojams: UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis" tiekiamos šilumos kaina mažėja dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, UAB „Varėnos šiluma" – dėl pigiau įsigyto kuro.


1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2019 metais (atsisiųskite)

Kuro kainos

Į 2019 m. liepos mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. gegužės mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 123,62 Eur/tne yra 10,81 proc. mažesnė nei į birželio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. balandžio mėn. biokuro kaina (138,61 Eur/tne). Į liepos mėn. šilumos kainą įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (418,00 Eur/tne), lyginant su į birželio mėn. šilumos kainą įskaičiuota (442,24 Eur/tne), mažėja 5,48 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)


Didieji miestai

Tarp penkių didžiųjų miestų liepos mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su birželio mėn., liepos mėn. AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 3,77 proc. (2019 m. liepos mėn., palyginus su 2018 m. liepos mėn., kaina mažėjo 6,36 proc.), AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams liepos mėn., lyginant su birželio mėn., šilumos kaina mažėja 2,29 proc. (2019 m. liepos mėn., palyginus su 2018 m. liepos mėn., kaina mažėjo 3,12 proc.), AB „Panevėžio energija" vartotojams šilumos kaina mažėja 2,07 proc. (2019 m. liepos mėn., palyginus su 2018 m. liepos mėn., kaina didėjo 4,42 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai" vartotojams šilumos kaina mažėja 1,74 proc. (2019 m. liepos mėn., palyginus su 2018 m. liepos mėn., kaina mažėjo 7,28 proc.), AB „Klaipėdos energija" vartotojams – 0,32 proc. (2019 m. liepos mėn., palyginus su 2018 m. liepos mėn., kaina mažėjo 20,41 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)



Šilumos kainos Lietuvoje

Liepos mėn. mažiausia šilumos kaina yra AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams (3,36 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,79 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2019 m. liepos mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2019 m. liepos mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2019 m. gegužės mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2018 m., palyginti su 2017 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 0,58 procentinio punkto – nuo 36,58 proc. iki 36,0 proc., o biokuro dalis augo 0,66 procentinio punkto – nuo 58,75 proc. iki 59,41 proc. 2019 m. liepos mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 66,92 proc., gamtinės dujos – 30,53 proc.

 5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2014–2019 m. (atsisiųskite)