Įeiti
Publikuota: 2019.05.10. Atnaujinta:

Gegužės mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė šilumos kaina

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gegužės mėn. yra 4,66 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su balandžio mėn., mažėja 6,24 proc. Per metus (nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn.) vidutinė šilumos kaina mažėjo 1,89 proc.

Gegužės mėn., palyginus su balandžiu, dėl mažesnių gamtinių dujų, biokuro kainų bei pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 18,59 proc. (0,74 ct/kWh be PVM) (šilumos įsigijimo iš NŠG vidutinė kaina mažėjo 50,98 proc., mažindama šilumos kainą 0,64 ct/kWh be PVM), AB „Vilniaus šilumos tinklai" vartotojams – 11,18 proc. (0,55 ct/kWh be PVM) (šilumos įsigijimo iš NŠG vidutinė kaina mažėjo 31,5 proc., mažindama šilumos kainą 0,34 ct/kWh be PVM).

Nežymiai 1,84 proc. (0,09 ct/kWh be PVM) šilumos kaina didėja AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams – 2019 m. gegužės mėn. baigė galioti bendrovės valdybos sprendimu taikyta šilumos kainą mažinanti kompensacija (0,20 ct/kWh kompensacija buvo taikoma nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2019 metais (atsisiųskite)

 

Kuro kainos

Į 2019 m. gegužės mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. kovo mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 183,10 Eur/tne yra 5,22 proc. mažesnė nei į balandžio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. vasario mėn. biokuro kaina (193,18 Eur/tne). Į gegužės mėn. šilumos kainą įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (469,67 Eur/tne), lyginant su į balandžio mėn. šilumos kainą įskaičiuota (499,90 Eur/tne), mažėja 6,05 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

dujos_biokuras_Final_2019_05_10.jpg 

Didieji miestai

Tarp penkių didžiųjų miestų gegužės mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su balandžio mėn., gegužės mėn. AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 18,59 proc. (2019 m. gegužės mėn., palyginus su 2018 m. gegužės mėn., kaina mažėjo 18,39 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams gegužės mėn., lyginant su balandžio mėn., šilumos kaina mažėja 11,18 proc. (2019 m. gegužės mėn., palyginus su 2018 m. gegužės mėn., kaina mažėjo 5,41 proc.), AB „Kauno energija" vartotojams šilumos kaina mažėja 5,41 proc. (2019 m. gegužės mėn., palyginus su 2018 m. gegužės mėn., kaina mažėjo 3,67 proc.), AB „Panevėžio energija" vartotojams – 0,56 proc. (2019 m. gegužės mėn., palyginus su 2018 m. gegužės mėn., kaina didėjo 1,91 proc.). AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina, lyginant su balandžio mėn., didėja 1,84 proc. (2019 m. gegužės mėn., palyginus su 2018 m. gegužės mėn., kaina didėjo 11,63 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)


Šilumos kainos Lietuvoje

Gegužės mėn. mažiausia šilumos kaina yra AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams (3,53 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,20 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2019 m. gegužės mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2019 m. gegužės mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2019 m. kovo mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2018 m., palyginti su 2017 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 0,58 procentinio punkto – nuo 36,58 proc. iki 36,0 proc., o biokuro dalis augo 0,66 procentinio punkto – nuo 58,75 proc. iki 59,41 proc. 2019 m. gegužės mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 66,40 proc., gamtinės dujos – 31,05 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2014–2019 m. (atsisiųskite)