Įeiti
Publikuota: 2019.04.30. Atnaujinta:

Komisija pristato 2018 metų veiklos ataskaitą


foto_1.jpgKomisija pristato 2018 metų veiklos ataskaitą (atsisiųskite), kurioje įvardijami svarbiausi nuveikti darbai ir sprendimai energetikos bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuose, aptariama esama reguliavimo aplinka, pagrindiniai pokyčiai ir laukiantys iššūkiai.

Simboliška, kad rengiant Komisijos 2018 metų veiklos ataskaitą po daugiau nei 20 metų nuo institucijos įkūrimo einame į atsinaujinimą ir kompetencijų auginimą.

Nuo 2019 m. liepos 1 d. pradės darbus Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Tai svarbus žingsnis siekiant kokybinio šuolio energetikos sektoriaus reguliavime, suvienijus ekonominio reguliavimo ir technines kompetencijas turėsime iš tiesų stiprų energetikos reguliuotoją, kurio kuriamą vertę neabejotinai pajus visa visuomenė.

Apie svarbiausius nuveiktus darbus ir 2019-ųjų prioritetus – Komisijos pirmininkės Ingos Žilienės interviu.


- Kaip minėjote ir pernai, vienas iš Komisijos strateginių tikslų – reguliuojamų įmonių sąnaudų ir kainodaros išskaidrinimas. Ar pavyko, kokia žinutė rinkai?

- Norėčiau pradėti padėkos žodžiu, kad buvom kaip institucija išgirsti ir suprasti. Seimas priėmė Finansinių ataskaitų audito įstatymo, Energetikos įstatymo, Gamtinių dujų įstatymo, Elektros energetikos įstatymo bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie leis išskaidrinti mūsų priežiūroje esančių įmonių sąnaudas. Tai kertinis veiksnys, leidžiantis užtikrinti, kad vartotojams paslaugos būtų teikiamos tik būtinosiomis sąnaudomis pagrįstomis kainomis. Teisinius įrankius turim, tačiau laukia nemažai iššūkių. Darbai jau pradėti, kaip tik šiuo metu pagal atskirus energetikos sektorius rengiama reguliuojamos veiklos ataskaitų patikros techninė užduotis audito paslaugai atlikti. Iki įstatymų pakeitimo audito techninę specifikaciją rengdavo pati audituojama įmonė, nebuvo aiškaus apibrėžimo, ką auditorius patikrina. Žiūrėsim, kaip seksis auditoriams išpildyti Komisijos pakeltą audito „kartelę". Tiesiog jau nebuvo galima taikstytis su situacija, kai reguliuojamos įmonės Komisijai pateikdavo reguliuojamos veiklos ataskaitas su nepriklausomo auditoriaus išvadomis be pastabų, tačiau po Komisijos atliktų patikrinimų paaiškėdavo, kad mums pateiktose reguliuojamos veiklos ataskaitose yra reikšmingų nuokrypių. Priėmus minėtų įstatymų pakeitimus, situacija dėl reguliuojamos veiklos ataskaitų audito keičiasi iš esmės. Komisija ne tik rengs technines užduotis auditui, bet pastebėjus auditorių darbo trūkumus bus galima kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri atliktų reguliuojamos veiklos patikros kokybės tyrimą. Pirmąsias reguliuojamos veiklos ataskaitas, patikrintas pagal Komisijos nustatytas sąlygas, gausime 2020 m. pradžioje.
Kitas svarbus momentas – 2018 metais baigėme reguliuojamų įmonių kainodaros skaidrinimo reikšmingą etapą – suvienodinti apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo principai visuose prižiūrimuose sektoriuose. Teko ne vieną viešąją konsultaciją turėti su rinkos dalyviais, daug diskusijų būta, bet metų pabaigoje buvo patvirtinti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo aprašai. Šių pakeitimų būtinumą nulėmė reguliuojamų įmonių interpretacijų gausa dėl to, kokios sąnaudos yra būtinosios, o kokios į vartotojų pinigais apmokamas paslaugų kainas negali būti įtraukiamos. Tikimės, kad reguliuojamoms įmonėms bus lengviau rengti kainų projektus, o mūsų specialistams juos analizuoti – taip rasime bendrą kalbą su reguliuojamomis įmonėmis, o dažnu atveju nereikės bylinėtis teismuose ieškant teisybės. Šiuo metu turime daugiau nei 100 teisminių procesų.

- Taip pat buvo žengtas svarbus žingsnis, kuris lėmė pokyčius šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams konkuruojant dėl mažiausios šilumos gamybos kainos. Ką rodo pirmieji rezultatai?
- Turėjom diskusijų ir gan aršių, Komisija vertino visų rinkos dalyvių ir valstybės institucijų pastabas, kurios dažnu atveju buvo priešingos, todėl ilgai ir nebuvo galima priimti subalansuoto sprendimo. Bet, manau, pavyko. Gal ir ne visos sąlygos patinka centralizuotu šilumos tiekimu užsiimančioms įmonėms, bet jeigu jau įstatymo leidėjas priėmė sprendimą, kad šilumos energijos gamyba grindžiama konkurencija, tai Komisijos pareiga yra sąlygų, lemiančių efektyvią konkurenciją ir jos kuriamą naudą visuomenei, užtikrinimas. Kaip žinia, konkurencija tarp atskirų rinkos dalyvių gali vykti tik vienodomis sąlygomis, nesudarant nė vienam iš jų išskirtinių sąlygų. Pirmasis aukcionas pagal naują tvarką įvyko 2018 m. gruodžio mėn. Tad turim tik pusės metų statistiką. Kalbant apie rezultatus, tai stebim teigiamas tendencijas. Ten, kur vyksta tikrai nuožmi konkurencija – didžiuosiuose miestuose – aukcione parduodamos šilumos energijos kaina sumažėjo. Kaip pavyzdį pateiksiu šalto sausio mėnesio aukciono kainas Klaipėdoje: pagrindinis šilumos tiekėjas pardavė šilumos energiją už 3,9 ct/kWh, nepriklausomi šilumos gamintojai – vidutiniškai už 3,4 ct/kW. Šilumos vartotojui – nauda akivaizdi. Mažose šilumos tiekimo sistemose pokyčiai ne tokie akivaizdūs dėl per menkos konkurencijos.
Tačiau šiuo klausimu sprendimų dar bus. Seimas turi nutarti, ar bus vienodai taikomos reguliavimo sąlygos visiems rinkos dalyviams, ar visi privalės kuru apsirūpinti energijos išteklių biržoje, ir pan. Seimo sprendimo laukiam artimiausiu metu.

- Viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, kad šilumos sektoriaus klausimai kelia daugiausia problemų. Ar tikrai taip?
- Tai labai jautrus sektorius gyventojams, nes tenka skirti nemenką šeimos biudžeto dalį šilumos išlaidoms. Labai svarbus žingsnis ir kartu iššūkis 2019 m. laukia šilumos sektoriuje – tai naujos Šilumos kainų nustatymo metodikos projekto parengimas. Siekiame supaprastinti šilumos kainų nustatymo procedūras, numatyti ekonominį skatinimą šilumos įmonėms ir atsisakyti perteklinio reguliavimo. Komisija, kaip reguliuotojas, privalo atsižvelgti į inovacijų plėtrą. Svarbu rasti kainodarinius sprendimus, kurie skatintų naujų technologijų diegimą šilumos sektoriuje, pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos išteklių integravimą, išmaniųjų technologijų diegimą ir pan. Mums labai svarbu, kad priimant sprendimus dalyvautų visos atsakingos institucijos.
Šilumos ir geriamojo vandens sektoriuose yra akivaizdi tendencija neprisiimti savivaldybėms atsakomybės, nors įstatymai numato pareigą. Nuo 2015 metų daugėja Komisijos priimamų vienašališkų sprendimų dėl šilumos ir geriamojo vandens kainų, nes savivaldybių tarybos arba nesvarsto tų klausimų, arba priima sprendimus, kurie nėra pagrįsti realiais kaštais tai paslaugai vartotojui suteikti. Komisijai, kaip šiuos sektorius prižiūrinčiai institucijai, paliekama pareiga  vienai priimti sprendimus, nors įstatymuose šios funkcijos ir atsakomybė padalyta tarp Komisijos ir savivaldybių.

- Komisija padarė didelį įdirbį, kurdama bendras regionines elektros ir gamtinių dujų rinkas. Kokie svarbiausi darbai laukia artimiausiu metu?
- Elektros energetikos sektoriuje – vienareikšmiškai tai, kad pradėjo veikti bendros Europos elektros energijos prekybos IT platforma (XBID), įgalinanti prekybą tarp valstybių. Kokia nauda? Vykstant nepertraukiamai prekybai ir sandorių sudarymui dėl elektros energijos, elektros energijos tiekėjai konkuruos bendroje Europos Sąjungos rinkoje, kur pasiūla/paklausa didelė, todėl kaina formuosis didesnėmis konkurencijos sąlygomis. Tam, kad prekyba veiktų pagal taisykles, Komisija jau priėmė svarbius teisės aktus dėl rinkų susiejimo, pralaidumų skaičiavimo, saugaus perdavimo sistemos eksploatavimo ir veikimo bei kt. Šiuo metu Lietuvoje elektros energija prekiaujama Nord Pool Spot biržoje, taip pat veiklą pradės ir antrasis EPEX Spot biržos operatorius.
Gamtinių dujų sektoriuje daug įdirbio įdėta dėl regioninės kainodaros principų. Bendru Baltijos ir Suomijos šalių reguliuotojų sutarimu buvo nutarta, kad kuriama bendra regioninė gamtinių dujų rinka turi teikti naudą visoms projekto šalims.
Nors ir pradiniame etape nacionaliniai reguliuotojai sutarė dėl bendros perdavimo sistemai taikomos kainodaros metodologijos, tačiau vėliau kilo daug diskusijų dėl vienodų „žaidimo" taisyklių visiems gamtinių dujų tiekėjams, tiek dujas tiekiantiems per suskystintų gamtinių dujų terminalą, tiek vamzdynais iš trečiųjų šalių. Taip ir nerastas kompromisas dėl nuolaidų paskirstymo Klaipėdos SGD terminalui ir Inčukalnio saugyklai, užtikrinant konkurencingumą. Nesutiko kiti projekto dalyviai ir su Lietuvos pasiūlytu variantu, kaip turėtų būti atsiskaitoma už pasinaudojimą Lietuvos perdavimo sistema, kai gamtinės dujos būtų parduodamos ne Lietuvos teritorijoje esantiems vartotojams. Susiklosčius tokiai situacijai, Lietuvos partneriai nuo 2020 m. suformuos bendrą 3 šalių gamtinių dujų rinką be Lietuvos įsitraukimo – Finestlat. Lietuva ir toliau sieks prisijungti prie bendros regioninės dujų rinkos, tačiau tik tuo atveju, jei prisijungimo sąlygos bus palankios Lietuvos vartotojams.
Ateityje ir toliau išlieka prioritetas – Europos Sąjungos Tinklų kodeksų įgyvendinimas dėl bendros rinkos veikimo principų. Skatinant vartotojų aktyvumą rinktis švarius energijos šaltinius ir atsakingą energijos vartojimą, Komisijai laukia nemažai iššūkių dėl „Žiemos" paketo rinkos modelio. „Žiemos" paketo įgyvendinimas neįsivaizduojamas be išmaniosios energijos apskaitos, teks Komisijai vertinti inovatyvius investicijų projektus, nenukrypstant nuo to, kiek tai gali kainuoti vartotojui. Ir, žinoma, toliau bus derinamos pozicijos dėl Lietuvos prisijungimo prie bendros regioninės gamtinių dujų rinkos, įskaitant ir glaudų bendradarbiavimą su Lenkija.

- Sparčiai vyksta ir Lietuvos energetikos sektoriaus integracija į Europos Sąjungos tinklų sistemą, skirtas finansavimas stambiems projektams, susitarta dėl kaštų pasidalijimo. Ar sunkiai vyksta derybos?
- Finansavimo ir kaštų pasidalijimo klausimais sprendimas rastas, 2018 m. rugsėjį pasirašėme bendrą Baltijos šalių nacionalinių reguliavimo institucijų investicinių kaštų pasidalijimo susitarimą. Pirmu etapu Komisija suderino Lietuvai tenkančią bendro intereso projekto investicijų dalį už daugiau nei 167 mln. Eur, kai viso projekto vertė – apie 433 mln. Eur. Visas sinchronizacijos projektas bus įgyvendinamas 3 etapais.
Kaip jau minėjau, pagal atliktą perdavimo sistemos operatorių kaštų ir naudos analizę, kiekviena Baltijos šalis turi gauti naudą, todėl kiekvienos šalies investicijų kaštai dėl sinchronizacijos dengiami atitinkamo Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriaus.
Tuo pačiu minėtu Baltijos šalių reguliuotojų susitarimo pagrindu Europos Komisija skyrė finansavimą ir kitam svarbiam infrastruktūriniam projektui, investicijoms į Lietuvos elektros energetikos sistemą atiteks 125 mln. Eur.
Lietuva ir Latvija taip pat sutarė, kad būtina padidinti gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumus Lietuvos–Latvijos sujungimo taške. Kai tik Komisija ir Latvijos reguliuotojas įvertins perdavimo sistemos operatorių pateiktą investicijų projektą, bus galima kreiptis finansavimo į Europos Komisiją.
Tad į klausimą, ar sunku susitarti dėl bendrų tikslų, atsakymas – viskas įmanoma, tik reikia pastangų.

- 2019 m. liepos 1 d. veiklą pradės institucija nauju pavadinimu – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Kokių esminių pokyčių tikimasi sujungus Komisijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencijas?
- Sprendimas sujungti dviejų institucijų kompetencijas buvo priimtas, įvertinus tai, kad dažnu atveju vieni be kitų negalime priimti sprendimų: išnagrinėti vartotojų ginčų, ginčų, kylančių tarp ūkio subjektų; Komisija kreipiasi pagalbos, atlikdama įmonių patikrinimus, derindama investicinius projektus, kai reikia ekspertinių žinių techniniais klausimais, ir pan.
Mes kaip dvi institucijos, vykdydamos priskirtas funkcijas, glaudžiai susijusios, tad, sujungus turimas ekspertines ekonomines ir technines žinias, bus išvengta biurokratinių procedūrų, darbas taps efektyvesnis. O tai ir yra pridėtinė vertė vartotojams ir rinkos dalyviams. Žinoma, turime tikrai daug iššūkių, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nuo liepos 1 d. darbą pradėtų sklandžiai. Svarbu išspręsti personalo klausimus, kas yra visada jautru, nemažai problemų kyla dėl valdomų informacinių sistemų, nes kaip tik šiuo metu yra derinamos saugumo procedūros siekiant prisijungti prie europinių duomenų bazių. Komisija kelia sau aukštus reikalavimus dėl vidaus procedūrų išgryninimo, kad neliktų vietos laisvai interpretacijai. VERT atveju tai itin svarbu, nes reikia suprasti, kad žmonės ateina dirbti kartu su skirtingomis organizacinėmis kultūromis ir papročiais. Tačiau pokyčiai ir atsinaujinimas turi teigiamų dalykų: įgyji naujos patirties, prapleti žinių lauką. Didelėje organizacijoje privalai optimizuoti vidaus procedūras. Laukia ir kitos permainos, įstatymų leidėjas Komisijai vis suteikia naujų funkcijų, tad reikia pasirengti ir tiems iššūkiams.
Jau nuo gegužės 1 d. Komisija pradės derinti geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų bei paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijas. Tokia praktika jau seniai taikoma šilumos ūkyje. Tai teigiamas žingsnis į priekį, siekiant užtikrinti investicijų pagrįstumą ir kokybiškų paslaugų kainos vartotojams adekvatumą.
Nuo 2019 m. liepos 1 d. bus diegiamas centralizuotas didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais licencijavimo modelis. Tai turėtų padidinti šios rinkos patikimumą ir reputaciją. Ši funkcija yra patikėta Komisijai.
Artimiausiu metu grįšim prie atsinaujinančių išteklių klausimų. Būtina priimti sprendimus dėl atsinaujinančius energijos išteklius naudosiančių elektrinių naujo paramos modelio įgyvendinimo organizuojant skaidrius, atvirus ir technologiškai neutralius aukcionus, siekiant užtikrinti tolimesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Laukia svarbi užduotis dėl elektros sistemos pajėgumų modelio įgyvendinimo. Planuojama, kad Komisija turės parengti elektros energetikos sistemos pajėgumų mechanizmo aukcionų kainų viršutinių ribų metodikas, nustatyti viršutines kainų ribas. Vėliau rinkos dalyviai, neviršydami Komisijos nustatytų viršutinių ribų, galės dalyvauti aukcionuose, teikdami siūlymus trūkstamos galios poreikiui užtikrinti.
Tikimės, kad sėkmingai įgyvendinsime užsibrėžtus tikslus. Dėkoju visam Komisijos kolektyvui už sutelktą darbą ir kolegoms iš kitų valstybės institucijų už glaudų bendradarbiavimą!  

⁎⁎⁎⁎⁎⁎⁎⁎

Svarbesni 2018 m. skaičiai:

Komisija elektros energetikos sektoriuje reguliavimą taiko 1669 ūkio subjektų (įskaitant elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojus) atžvilgiu, gamtinių dujų sektoriuje – 41, šilumos  sektoriuje – 76, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje – 73.
• Per metus įvyko 67 Komisijos posėdžiai, juose apsvarstyta 414 klausimų, priimti 482 nutarimai, iš jų 55 – dėl reguliavimo tvarkos ir sąlygų.
• 2018 m. dėl Komisijos sprendimų kainodaros srityje vartotojai sutaupė 50,75 mln. Eur.
• 2018 m. paskelbta 41 viešoji konsultacija dėl teisės aktų projektų.
• Komisija parengė ir išplatino 424 informacinius pranešimus.
• 2018 m. gauti 369 vartotojų kreipimaisi (raštu), dažniausiai kreipiamasi dėl šilumos sektoriaus klausimų.

Daugumai  (64  proc.)  Lietuvos  gyventojų  įdomu,  kas  vyksta  elektros,  dujų,  šilumos  bei geriamojo vandens sektoriuose, 70 proc. respondentų pasitiki Komisija, kaip ne teismo būdu vartojimo ginčus nagrinėjančia institucija („Spinter tyrimai"). Tai rodo, kad Komisijos aktyvi švietėjiška veikla prisideda prie visuomenės informuotumo didinimo.