Įeiti
Publikuota: 2018.01.12. Atnaujinta: 2018.01.16

Pateikiame sausio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėn. yra 5,19 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gruodžio mėn., pokytis sudaro 2,17 proc. 2018 m. sausio mėn., palyginus su 2017 m. sausio mėn., vidutinė šilumos kaina didėjo 7,45 proc. (esminė priežastis: atlikus anksčiau vilniečiams šilumą tiekusios UAB „Vilniaus energija" sąnaudų patikrinimą ir nustačius naujas šilumos kainos dedamąsias šilumos kaina buvo sumažinta 0,34 ct/kWh, AB „Vilniaus šilumos tinklai" kainoje ši kompensacija vartotojams nėra taikoma).

Komisijai nustačius naujas bazines šilumos kainas, sausio mėn., palyginus su gruodžiu, UAB „Skuodo šiluma" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 21,21 proc. (1,75 ct/kWh be PVM). UAB „Raseinių šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 9,07 proc. (0,50 ct/kWh be PVM) mažiau – Komisija šilumos kainas nustatė vienašališkai, Raseinių r. savivaldybės tarybai laiku nepriėmus sprendimo.  

Sausį, palyginus su gruodžio mėn., AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina tiek dėl brangiau pačios bendrovės gaminamos šilumos, tiek dėl brangiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų didėja 9,04 proc. (0,47 ct/kWh be PVM). Dėl didesnės biokuro kainos UAB „Mažeikių šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 5,71 proc. (0,28 ct/kWh be PVM) brangiau.  

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2018 metais (atsisiųskite)

 1_pav_2018_01_12.jpg

Atkreipiame dėmesį, kad į 2018 m. sausio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2017 m. lapkričio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina yra 165,6 Eur/tne, kuri yra 16 proc. (142,7 Eur/tne) didesnė nei prieš metus (2016 m. lapkričio mėn.). Gamtinės dujos 2017 m. lapkričio mėn. buvo brangesnės 11,5 proc. (žaliavos ir transportavimo kaina 438,5 Eur/tne), palyginus su 2016 m. lapkričio mėn. kaina. Paveikslėlyje pateikiame kuro kainų dinamiką.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

 2_pav_2018_01_12.jpg

Tarp penkių didžiųjų miestų sausio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Kauno gyventojai.

Palyginus su gruodžio mėn., sausį AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma brango 9,04 proc. (per metus (2017 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 8,00 proc.), AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma brango 1,55 proc. (per metus (2017 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 12,42 proc.), Vilniaus miesto vartotojams (dabar aptarnauja AB „Vilniaus šilumos tinklai") sausio mėn., palyginus su gruodžio mėn., šilumos kaina didėjo 0,65 proc. (per metus (2017 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 16,62 proc.), AB ,,Panevėžio energija" vartotojams šiluma brango 0,57 proc. (per metus (2017 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 1,35 proc.), AB ,,Šiaulių energija" vartotojams šiluma atpigo 0,23 proc. (per metus (2017 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 6,07 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

3_pav_2018_01_12.png 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančius energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Sausio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,35 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,46 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

4 pav. Šilumos kainos 2018 m. sausio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite) (atnaujinta 2018-01-16)

LTU_18-01.png 

Skaičiuojant 2018 m. sausio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. lapkričio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai (- 17,9 proc.), stebimas šilumos kainos mažėjimas.

5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2018 metais (atsisiųskite)

5_pav_2018_01_12.png