Įeiti
Publikuota: 2018.05.14. Atnaujinta:

Gegužės mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gegužės mėn. yra 4,75 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su balandžio mėn., mažėja 6,13 proc. Per metus (nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. gegužės mėn.) vidutinės šilumos kainos pokytis sudaro 3,71 proc.

Gegužės mėn., palyginus su balandžiu, dėl atpigusio biokuro ir kitų veiksnių, lėmusių mažesnes nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintos šilumos energijos kainas,  AB „Klaipėdos energija" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 21,54 proc. (1,09 ct/kWh be PVM) mažiau. AB „Kauno energija" vartotojams šilumos kaina mažėja 18,94 proc. (0,89 ct/kWh be PVM): dėl atpigusio kuro – 0,04 ct/kWh (be PVM), dėl mažesnės nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintos šilumos energijos kainos, taikytos šilumos tiekėjui privalomai superkant šilumą, – 0,23 ct/kWh (be PVM),  dėl nustatytos kompensacijos, susidariusios dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro bei šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainų skirtumo, – 0,62 ct/kWh (be PVM). Komisijai nustačius naujas UAB „Utenos šilumos tinklai" bazines šilumos kainas, vartotojams šilumos kaina mažėja 12,71 proc. (0,52 ct/kWh be PVM).

VĮ „Visagino energija" baigus grąžinti vartotojams permoką už kurą – 12 mėn. buvo taikoma 0,51 ct/kWh (be PVM) šilumos kainą mažinanti kompensacija, tiekiamos šilumos kaina didėja 7,16 proc. (0,39 ct/kWh be PVM).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2018 metais (atsisiųskite)

 

Tarp penkių didžiųjų miestų gegužės mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su balandžio mėn., gegužės mėn. AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo 21,54 proc. (2018 m. gegužės mėn., palyginus su 2017 m. gegužės mėn., kaina mažėjo 1,73 proc.), AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams – 18,94 proc. (2018 m. gegužės mėn., palyginus su 2017 m. gegužės mėn., kaina mažėjo 7,52 proc.), AB ,,Panevėžio energija" vartotojams – 0,94 proc. (2018 m. gegužės mėn., palyginus su 2017 m. gegužės mėn., kaina mažėjo 2,24 proc.), AB ,,Šiaulių energija" vartotojams – 0,45 proc. (2018 m. gegužės mėn., palyginus su 2017 m. gegužės mėn., kaina didėjo 19,84 proc.). Gegužės mėn., palyginus su balandžio mėn., nežymiai – 0,22 proc., šiluma brango Vilniaus miesto vartotojams (2018 m. gegužės mėn., palyginus su 2017 m. gegužės mėn., kaina didėjo 11,59 proc.)

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančius energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Gegužės mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (3,89 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,69 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

3 pav. Šilumos kainos 2018 m. gegužės mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Skaičiuojant 2018 m. gegužės mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2018 m. kovo mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2018 m. (atsisiųskite)