Įeiti
Publikuota: 2018.04.10. Atnaujinta:

Balandžio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina balandžio mėn. yra 5,06 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su kovo mėn., mažėja 2,13 proc. Per metus (nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn.) vidutinės šilumos kainos pokytis sudaro 4,55 proc.

AB „Kauno energija" aptarnaujami vartotojai dėl pigiau pirktos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų balandžio mėn., palyginus su kovu, už šilumą moka 11,82 proc. (0,63 ct/kWh be PVM) mažiau, dėl pigiau įsigyto biokuro UAB „Šilalės šilumos tinklai" tiekiamos šilumos kaina mažėja 3,37 proc. (0,19 ct/kWh be PVM).

Dėl brangesnio biokuro UAB „Tauragės šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai balandžio mėn. už šilumą moka 12,53 proc. (0,59 ct/kWh be PVM) daugiau nei kovo mėn., UAB „Skuodo šiluma" – 10,14 proc. (0,64 ct/kWh be PVM) daugiau.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2018 metais (atsisiųskite)

 

Tarp penkių didžiųjų miestų balandžio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su kovo mėn., balandį AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo 11,82 proc. (2018 m. balandžio mėn., palyginus su 2017 m. balandžio mėn., kaina didėjo 6,58 proc.), AB ,,Klaipėdos energija" vartotojams – 1,56 proc. (2018 m. balandžio mėn., palyginus su 2017 m. balandžio mėn., kaina didėjo 7,89 proc.), AB ,,Šiaulių energija" vartotojams – 1,32 proc. (2018 m. balandžio mėn., palyginus su 2017 m. balandžio mėn., kaina didėjo 6,15 proc.), Vilniaus miesto vartotojams – 0,86 proc. (2018 m. balandžio mėn., palyginus su 2017 m. balandžio mėn., kaina didėjo 10,29 proc.). AB ,,Panevėžio energija" vartotojams šilumos kaina nežymiai didėjo – 0,38 proc. (2018 m. balandžio mėn., palyginus su 2017 m. balandžio mėn., kaina mažėjo 2,22 proc.).

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančius energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Balandžio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,46 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,68 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

3 pav. Šilumos kainos 2018 m. balandžio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Skaičiuojant 2018 m. balandžio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2018 m. vasario mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2018 m. (atsisiųskite)