Įeiti
Publikuota: 2017.02.13. Atnaujinta:

Komisija pateikia vasario mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasario mėn. yra 4,87 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su sausiu, didėja 0,83 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 14,71 proc.

Vasarį, palyginus su sausio mėn., UAB ,,Utenos šiluma" pradėjus taikyti naujas bazines šilumos kainas, Utenos vartotojams šiluma atpigo 10,17 proc. (0,46 ct/kWh su PVM), naujas bazines šilumos kainas taiko ir UAB „Radviliškio šiluma" – vartotojams šilumos kaina sumažėjo 6,45 proc. (0,35 ct/kWh su PVM). UAB ,,Litesko" filialo ,,Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai taip pat už šilumą moka 5,58 proc. (0,53 ct/kWh su PVM) mažiau. Tai lėmė pasibaigusi galioti papildoma dedamoji prie šilumos kainos (ji didino šilumos kainą), bendrovei ankstesniais laikotarpiais negavus faktinių pajamų, išleistų kurui įsigyti. 

VĮ ,,Visagino energija" aptarnaujamiems vartotojams vasario mėn., palyginus su sausiu, už šilumą reikia mokėti 33,25 proc. (1,36 ct/kWh su PVM) daugiau. Ilgą laiką Visagino vartotojai už šilumą mokėjo mažiausiai Lietuvoje – šilumos kaina buvo mažinama dėl permokos kurui. Šilumos kainos didėjimui Visagine taip pat turėjo įtakos iš nepriklausomų šilumos gamintojų brangiau įsigyta šiluma. Dėl padidėjusios gamtinių dujų žaliavos kainos nežymiai šilumos kaina didėjo UAB ,,Litesko" filialo ,,Druskininkų šiluma" aptarnaujamiems vartotojams – 3,53 proc. (0,22 ct/kWh su PVM), dėl brangiau įsigyto biokuro UAB ,,Šilalės šilumos tinklai" taikoma šilumos kaina padidėjo 2,84 proc. (0,15 ct/kWh su PVM).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2017 metais

 

Tarp penkių didžiųjų miestų vasario mėn. už šilumą mažiausiai moka Vilniaus, daugiausiai – Kauno gyventojai.

Dėl brangiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams vasario mėn., palyginus su sausiu, šilumos kaina didėjo 0,59 proc. (0,03 ct/kWh su PVM). Didesnė biokuro kaina nežymiai brangino šilumą Vilniaus ir Panevėžio vartotojams – UAB ,,Vilniaus energija" vartotojai už šilumą moka 0,46 proc. (0,02 ct/kWh su PVM) daugiau, AB ,,Panevėžio energija" – 0,35 proc. (0,02 ct/kWh su PVM) daugiau. AB ,,Kauno energija" ir AB ,,Šiaulių energija" šilumos kainos nesikeitė.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

Vasario mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,05 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,97 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

3 pav. Šilumos kainos 2017 m. vasario mėn., ct/kWh su PVM


Skaičiuojant 2017 m. vasario mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. gruodžio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kainą, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2017 metais

 


* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.