Įeiti
Publikuota: 2017.01.09. Atnaujinta: 2017.02.08

Komisija pateikia sausio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėn. yra 4,83 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gruodžiu, didėja 1,47 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 16,58 proc.

Sausį, palyginus su gruodžio mėn., 11,93 proc. (0,87 ct/kWh su PVM) šiluma atpigo AB ,,Prienų šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams. Šilumos kainos mažėjimą iš esmės lėmė tai, kad bendrovei nustatytoje naujoje šilumos bazinėje kainoje biokuras sudaro didžiąją dalį (74 proc.). Dėl pigiau įsigyto biokuro nežymiai šilumos kaina mažėja UAB ,,Šilutės šilumos tinklai" ir UAB ,,Akmenės energija" aptarnaujamiems vartotojams – atitinkamai 0,61 proc. (0,03 ct/kWh su PVM) ir 0,48 proc. (0,03 ct/kWh su PVM).

Palyginus su gruodžio mėn., sausį UAB ,,Ukmergės šiluma" aptarnaujamiems Šventupės gyvenvietės vartotojams už šilumą reikia mokėti 6,72 proc. (0,47 ct/kWh su PVM) daugiau, nes bendrovė brangiau įsigijo biokurą šilumai gaminti, be to, pasibaigė galioti kuro papildoma dedamoji vartotojams, mažinanti šilumos kainą. Dėl didesnių biokuro kainų maždaug 4 proc. už šilumą brangiau moka ir UAB ,,Litesko" filialo ,,Druskininkų šiluma" bei UAB ,,Plungės šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2017 metais

 

Tarp penkių didžiųjų miestų sausio mėn. už šilumą mažiausiai moka Vilniaus (4,33 ct/kWh su PVM), daugiausiai – Kauno gyventojai (5,72 ct/kWh su PVM).

Sausį, palyginus su gruodžio mėn., dėl brangiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų gamintojų AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 4,19 proc. (0,23 ct/kWh su PVM), dėl pabrangusio biokuro AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 0,22 proc. (0,01 ct/kWh su PVM) daugiau. Tiek brangiau įsigyta šiluma iš nepriklausomų gamintojų, tiek pabrangęs biokuras lėmė ir didesnes šilumos kainas Klaipėdoje bei Vilniuje: AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina yra 0,39 proc. (0,02 ct/kWh su PVM) didesnė, UAB ,,Vilniau energija" – 0,46 proc. (0,02 ct/kWh su PVM). Sausio mėn., palyginus su gruodžiu, AB ,,Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina nesikeičia.

2 pav. pateikiamas metinis šilumos kainų didžiuosiuose miestuose palyginimas (2016 m. sausis – 2017 m. sausis).

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

Sausio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Visagine (4,09 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,50 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

3 pav. Šilumos kainos 2017 m. sausio mėn., ct/kWh su PVM (atnaujinta 2017-02-08, patikslinus UAB ,,Litesko“ filialo ,,Kelmės šiluma“ skalūnų alyvos kiekį ir sąnaudas)


Skaičiuojant 2017 m. sausio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. lapkričio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2017 metais


* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.