Įeiti
Publikuota: 2017.09.11. Atnaujinta:

Komisija pateikia rugsėjo mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugsėjo mėn. yra 4,57 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su rugpjūčio mėn., didėja 2,7 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 3,18 proc.

Rugsėjį, palyginus su rugpjūčio mėn., labiausiai – 14,9 proc. (0,81 ct/kWh be PVM) – šiluma atpigo UAB „Molėtų šiluma" aptarnaujantiems vartotojams – Komisija nustatė bendrovei naują bazinę šilumos kainą. Dėl pigiau įsigyto biokuro už šilumą kiek mažiau –  1,65 proc. (0,09 ct/kWh be PVM) – moka ir UAB „Kaišiadorių šiluma" aptarnaujami vartotojai.

Dėl didesnės gamtinių dujų kainos, taip pat baigus grąžinti permoką už kurą, rugsėjį, palyginus su rugpjūčio mėn., UAB „Plungės šilumos tinklai" aptarnaujantiems vartotojams šiluma kainuoja 8,94 proc. (0,43 ct/kWh be PVM ) daugiau, dėl brangiau įsigytų gamtinių dujų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos kaina yra 6,47 proc. (0,27 ct/kWh be PVM) didesnė.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2017 metais (atsisiųskite)

Vidutine_silumos_kaina_Lietuvoje_09_men.png

Tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių* (šilumos kaina nustatyta 2016 m. birželio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-277), daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su rugpjūčio mėn., rugsėjį AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujantiems vartotojams šiluma brango 6,47 proc. (per metus kaina sumažėjo 9,76 proc.), AB ,,Klaipėdos energija" vartotojams – 3,32 proc. (per metus kaina padidėjo 7,73 proc.), AB ,,Panevėžio energija" vartotojams – 1,79 proc. (per metus kaina sumažėjo 1,73 proc.), AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams – 1,39 proc. (per metus kaina sumažėjo 14,35 proc.), AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams – 0,5 proc. (per metus kaina padidėjo 4,96 proc.).

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

5_Lietuvos_miestai_09.png 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančius energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Rugsėjo mėn. mažiausia šilumos kaina yra Šiauliuose (4,40 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (10,01ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

3 pav. Šilumos kainos 2017 m. rugsėjo mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Skaičiuojant 2017 m. rugsėjo mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. liepos mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai (- 17,9 proc.), stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2017 metais (atsisiųskite)

 

Pastaba: nuo 2014 – 2017 metų rodoma į kainą įskaičiuota kuro struktūra.