Įeiti
Publikuota: 2017.03.07. Atnaujinta:

Komisija pateikia kovo mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Kovo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra 5,02 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su vasariu, didėja 3,08 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 10,36 proc.
Dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų AB ,,Kauno energija" aptarnaujami vartotojai kovo mėn., palyginus su vasariu, už šilumą moka 5,94 proc. (0,34 ct/kWh su PVM) mažiau. Atpigus gamtinėms dujoms, 2,17 proc. (0,14 ct/kWh su PVM) šilumos kaina mažėja Druskininkuose (UAB ,,Litesko" filialas ,,Druskininkų šiluma" gamtines dujas įsigyja iš UAB „Haupas").
Kovo mėn., palyginus su vasariu, dėl brangesnių gamtinių dujų ir didesnio transportavimo mokesčio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos tiekiama šiluma brangsta 21,19 proc. (1,46 ct/kWh su PVM), AB ,,Prienų šilumos tinklai" – 8,45 proc. (0,55 ct/kWh su PVM). Dėl šios priežasties bei brangiau pirktos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų UAB ,,Litesko" filialo ,,Alytaus energija" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 11,30 proc. (0,81 ct/kWh su PVM) daugiau.  

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2017 metais

 

Tarp penkių didžiųjų miestų kovo mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kovo mėn., palyginus su vasariu, šilumos kaina mažėja 5,94 proc. (0,34 ct/kWh su PVM). Kituose didžiuosiuose miestuose dėl didesnės gamtinių dujų kainos ir transportavimo mokesčio, taip pat brangiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų fiksuojamas šilumos kainų augimas: AB ,,Klaipėdos energija" – 7,42 proc. (0,38 ct/kWh su PVM), UAB ,,Vilniaus energija" –7,36 proc. (0,32 ct/kWh su PVM), AB ,,Panevėžio energija" – 3,70 proc. (0,21 ct/kWh su PVM), AB ,,Šiaulių energija" – 3,12 proc. (0,31 ct/kWh su PVM).

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, o rudai – mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).
Kovo mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,14 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,38 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

3 pav. Šilumos kainos 2017 m. kovo mėn., ct/kWh su PVM

 

Skaičiuojant 2017 m. kovo mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. sausio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2017 metais

 

* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.