Įeiti
Publikuota: 2017.05.12. Atnaujinta:

Komisija pateikia gegužės mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gegužės mėn. yra 4,58 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su balandžiu, mažėja 5,37 proc. Per metus šiluma vartotojams atpigo 10,02 proc.

Gegužę, palyginus su balandžio mėn., labiausia – 32,06 proc. (2,51 ct/kWh su PVM) – šiluma atpigo Alytaus vartotojams: UAB „Litesko" filialui ,,Alytaus energija" Komisija nustatė naują bazinę šilumos kainą. Dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 13,89 proc. (0,71 ct/kWh su PVM) mažiau, AB ,,Šiaulių energija" šilumos kainą vartotojams mažina savo pelno sąskaita – šildymas pinga 11,71 proc. (0,54 ct/kWh su PVM).

Dėl biokuro kainos pokyčio šiluma nežymiai (apie 1 proc.) brangsta VšĮ ,,Velžio komunalinis ūkis", UAB ,,Varėnos šiluma" ir UAB „Skuodo šiluma" aptarnaujamiems vartotojams.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2017 metais

 

Tarp penkių didžiųjų miestų gegužės mėn. už šilumą mažiausia moka Šiaulių, daugiausia – Panevėžio gyventojai.

Gegužės mėn., palyginus su balandžiu, dėl pigesnės šilumos iš nepriklausomų gamintojų bei mažesnių žaliavos kainų (biokuro, dujų) šilumos kaina mažėjo: AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams – 13,89 proc. (0,71 ct/kWh su PVM) (per metus šilumos kaina sumažėjo  3,93 proc.), AB ,,Kauno energija" – 6,46 proc. (0,31 ct/kWh su PVM)  (per metus šilumos kaina sumažėjo 10,78 proc.), AB ,,Vilniaus šilumos tinklai" – 1,10 proc. (0,05 ct/kWh su PVM) (per metus šilumos kaina Vilniuje mažėjo 25,25 proc.), AB ,,Panevėžio energija" – 0,85 proc. (0,05 ct/kWh su PVM) ) (per metus šilumos kaina sumažėjo 2,81 proc.). AB ,,Šiaulių energija" šilumos kainą vartotojams mažina savo pelno sąskaita – šildymas pinga 11,71 proc. (0,54 ct/kWh su PVM) (per metus šilumos kaina sumažėjo 10,31 proc.).

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, o rudai – mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Gegužės mėn. mažiausia šilumos kaina yra Šiauliuose (4,07 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,27 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

3 pav. Šilumos kainos 2017 m. gegužės mėn., ct/kWh su PVM

 

Skaičiuojant 2017 m. gegužės mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. kovo mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2017 metais

 

* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.