Įeiti
Publikuota: 2016.08.09. Atnaujinta:

Komisija pateikia rugpjūčio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugpjūčio mėn. yra 4,77 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su liepa, mažėja 1,85 proc. Per metus centralizuotai tiekiama šiluma vidutiniškai atpigo 7,20 proc.

Rugpjūtį, palyginus su liepos mėn., labiausiai šiluma pigo UAB ,,Litesko" fil. ,,Telšių šiluma" aptarnaujamiems vartotojams – 22,70 proc. (2,17 ct/kWh su PVM), tai lėmė sumažėjusi iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) pirktos šilumos kaina ir pigiau įsigytas biokuras. Dėl mažesnės NŠG parduodamos šilumos kainos AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma kainuoja 7,33 proc. (0,33 ct/kWh su PVM) mažiau, dėl pigesnio biokuro UAB ,,Širvintų šiluma" vartotojai už šilumą moka 3,19 proc. (0,16 ct/kWh su PVM) mažiau.

Biudžetinės įstaigos ,,Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija" aptarnaujami vartotojai rugpjūčio mėn., palyginus su liepa, už šilumą moka 7,90 proc. (0,52 ct/kWh su PVM) daugiau. Tai lėmė padidėjusi gamtinių dujų žaliavos kaina. UAB ,,Litesko" fil. ,,Druskininkų šiluma" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 3,06 proc. (0,17 ct/kWh su PVM), nes šilumos tiekėjas jau grąžino vartotojams papildomai gautas pajamas dėl kuro kainų skirtumo, UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis" šį mėnesį brangiau pirko šilumą iš NŠG, todėl Elektrėnuose fiksuojamas 2,96 proc. (0,14 ct/kWh su PVM) šilumos kainos augimas.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2016 metais

 

Tarp penkių didžiųjų miestų rugpjūčio mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Rugpjūtį, palyginus su liepos mėn., dėl pigiau iš NŠG įsigytos šilumos AB ,,Kauno energija" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 7,33 proc. (0,33 ct/kWh su PVM) mažiau, UAB ,,Vilniaus energija" – 0,91 proc. (0,05 ct/kWh su PVM), AB ,,Klaipėdos energija" – 0,74 proc. (0,03 ct/kWh su PVM). AB ,,Šiaulių energija" šilumos gamyboje pradėjus naudoti daugiau biokuro, šilumos kaina vartotojams mažėja 1,05 proc. (0,05 ct/kWh su PVM). AB ,,Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina nesikeičia.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

Rugpjūčio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Visagine (3,96 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,87 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

3 pav. Šilumos kainos 2016 m. rugpjūčio mėn., ct/kWh su PVM

 

Skaičiuojant 2016 m. rugpjūčio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. birželio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklapyje.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2016 metais


* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.