Įeiti
Publikuota: 2016.07.13. Atnaujinta: 2016.07.21

Komisija pateikia liepos mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina liepos mėn. yra 4,86 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su birželiu, mažėja 0,98 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 3,57 proc.

Liepą, palyginus su birželio mėn., labiausiai šiluma atpigo AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams – 10,72 proc. (0,49 ct/kWh su PVM), UAB ,,Litesko" fil. ,,Marijampolės šiluma" vartotojai už šilumą moka 9,53 proc. (0,74 ct/kWh su PVM) mažiau, AB ,,Prienų šilumos tinklai" vartotojai – 8,37 proc. (0,66 ct/kWh su PVM). Šilumos kainų mažėjimą lėmė  pigiau įsigyta medienos biokuro žaliava ir mažesni gamtinių dujų transportavimo kaštai.

Telšiuose liepos mėn., palyginus su birželiu, už šilumą reikia mokėti 27,47 proc. (2,06 ct/kWh su PVM) daugiau. Tai lėmė itin padidėjusi iš nepriklausomų šilumos gamintojų pirktos šilumos kaina, kuri šiame regione buvo didžiausia, palyginus su kituose Lietuvos regionuose nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kaina.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2016 metais

 

Tarp penkių didžiųjų miestų liepos mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Palyginus su birželiu, liepos mėn. šiluma pigo dėl mažesnių gamtinių dujų transportavimo kaštų, atpigusios medienos biokuro žaliavos ir nepriklausomų šilumos gamintojų  pigiau pagamintos šilumos: klaipėdiečiai už šilumą moka 10,72 proc. (0,49 ct/kWh su PVM) mažiau, šiauliečiai – 5,57 proc. (0,28 ct/kWh su PVM), vilniečiai – 4,51 proc. (0,26 ct/kWh su PVM), panevėžiečiai – 3,18 proc. (0,19 ct/kWh). Kaune liepos mėn., palyginti su birželiu, fiksuojamas nežymus 1,35 proc. (0,06 ct/kWh su PVM) kainos augimas, kurį lėmė perskaičiuojant šilumos kainas įvertintas pagamintos ir realizuotos šilumos kiekio neatitikimas.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

Liepos mėn. mažiausia šilumos kaina yra Visagine (3,97 ct/kWh su PVM) (informacija atnaujinta 2016-07-21), didžiausia – Telšių rajone (9,56 ct/kWh su PVM). Nors Telšiuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje didžiausią dalį sudaro biokuras, liepos mėn. fiksuojama aukšta šilumos kaina dėl brangiau iš  nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos – šiame regione nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos kaina buvo didžiausia, palyginus su kitais Lietuvos regionais. 

3 pav. Šilumos kainos 2016 m. liepa mėn., ct/kWh su PVM (informacija atnaujinta 2016-07-21)

LTU_2016_07_21.jpg 

Skaičiuojant 2016 m. liepos mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. gegužės mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2014 m., palyginti su 2010 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 17,2 procentinio punkto – nuo 73,9 proc. iki 56,7 proc., o biokuro dalis augo 19,5 procentinio punkto – nuo 19,4 proc. iki 38,9 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2016 metais


* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.