Įeiti
Publikuota: 2016.03.16. Atnaujinta:

Komisija pateikia kovo mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina kovo mėn. yra 5,60 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su vasariu, mažėja 1,93 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 10,88 proc.
Kovą, palyginus su vasario mėn., labiausiai šiluma atpigo Anykščiuose – 31,52 proc. (2,93 ct/kWh). Tai lėmė išaugusi biokuro dalis UAB ,,Anykščių šiluma“ kuro struktūroje – bendrovė pradėjo eksploatuoti naują biokuro katilą. Dėl pigiau įsigytų gamtinių dujų Visagine šiluma kainuoja 17,56 proc. (0,92 ct/kWh su PVM) pigiau, UAB ,,Balterma ir ko“ aptarnaujamiems vartotojams Vilniaus mieste fiksuojama 14,38 proc. (1,25 ct/kWh su PVM) mažesnė šilumos kaina.
UAB ,,Litesko“ fil. ,,Marijampolės šiluma“ Kazlų rūdoje aptarnaujamiems vartotojams kovo mėn., palyginus su vasariu, už šilumą reikia mokėti 15,43 proc. (1,02 ct/kWh su PVM) daugiau. Tai lėmė perskaičiuojant bendrovės šilumos kainą įvertinta praėjusiais laikotarpiais pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitiktis bei padidėjusios nusidėvėjimo sąnaudos dėl įgyvendintos investicijos – pastatyta nauja katilinė ir trasa bei bendrovei nustojus pirkti šilumą iš nepriklausomo šilumos gamintojo. Dėl padidėjusios gamtinių dujų transportavimo kainos šiluma brango Akmenėje (10,98 proc. arba 0,65 ct/kWh) ir Birštone (9,04 proc. arba 0,49 ct/kWh).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2016 metais



Tarp penkių didžiųjų miestų kovo mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Kauno gyventojai. Palyginus su vasariu, kovo mėn. labiausiai šiluma pigo Vilniuje – UAB „Vilniaus energija“ aptarnaujamiems vartotojams kaina mažėjo 5,57 proc. (0,36 ct/kWh). Tai lėmė mažesnės gamtinių dujų ir mazuto kainos, taip pat pigiau įsigyta šiluma iš nepriklausomų gamintojų. AB ,,Panevėžio energija“ šilumai gaminti naudojant daugiau biokuro, kaina panevėžiečiams mažėjo 1,14 proc. (0,07 ct/kWh).
Kituose didžiuose miestuose šilumos kaina kovą, palyginus su vasariu, nežymiai didėjo: Klaipėdoje ir Kaune dėl pabrangusio gamtinių dujų transportavimo, taip pat didesnės biokuro ir nepriklausomų gamintojų pagamintos šilumos kainos AB „Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams fiksuojama 4,86 proc. (0,28 ct/kWh) didesnė šilumos kaina, AB ,,Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams – 2,83 proc. (0,17 ct/kWh). Šiauliuose dėl brangesnio biokuro šilumos kaina didėja 0,98 proc. (0,05 ct/kWh).
Per metus Vilniuje šilumos kaina sumažėjo 15,75 proc., Klaipėdoje – 12,21 proc., Šiauliuose – 9,51 proc., Panevėžyje – 7,60 proc., Kaune fiksuojamas nežymus augimas – 3,18 proc.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM



3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).
Kovo mėn. mažiausia šilumos kaina yra Visagine (4,32 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,73 ct/kWh su PVM).

3 pav. Šilumos kainos 2016 m. kovo mėn., ct/kWh su PVM


Skaičiuojant 2016 m. kovo mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. sausio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
Nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2014 m., palyginti su 2010 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 17,2 procentinio punkto – nuo 73,9 proc. iki 56,7 proc., o biokuro dalis augo 19,5 procentinio punkto – nuo 19,4 proc. iki 38,9 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2016 metais



* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.