Įeiti
Publikuota: 2016.12.09. Atnaujinta:

Komisija pateikia gruodžio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gruodžio mėn. yra 4,76 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su lapkričiu, mažėja 5,18 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 16,64 proc.

Gruodį, palyginus su lapkričio mėn., UAB ,,Vilniaus energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma atpigo 22,48 proc. (1,25 ct/kWh su PVM) – nuo 2016 m. gruodžio 1 d. bendrovei taikoma nauja bazinė šilumos kaina. Dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų UAB ,,Fortum Joniškio energija" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 3,59 proc. (0,24 ct/kWh su PVM) mažiau. Šiauliuose vartotojams šilumos kaina mažėja 3,45 proc. (0,16 ct/kWh su PVM), tai lėmė dėl kuro kainų skirtumo AB ,,Šiaulių energija" gautos papildomos pajamos ir atitinkamai sumažinta šilumos kaina.

Dėl išaugusių biokuro kainų UAB ,,Šilalės šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams gruodžio mėn., palyginus su lapkričiu, už šilumą reikia mokėti 8,52 proc. (0,41 ct/kWh su PVM) daugiau. Dėl tų pačių priežasčių šiluma brango ir UAB ,,Kaišiadorių šiluma" bei UAB ,,Litesko" filialo ,,Telšių šiluma" aptarnaujamiems vartotojams – atitinkamai 8,25 proc. (0,49 ct/kWh su PVM) ir 7,93 proc. (0,54 ct/kWh su PVM). Kaišiadoryse šilumos kainos augimui įtakos turėjo ir tai, kad pasibaigė galioti anksčiau taikyta kompensacija dėl kuro kainų skirtumo, Telšiuose – šilumos tiekėjas brangiau pirko šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2016 metais

 

Tarp penkių didžiųjų miestų gruodžio mėn. už šilumą mažiausiai moka Vilniaus, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Išaugus paklausai, dėl ko buvo brangiau įsigyta šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų gruodžio mėn., palyginus su lapkričiu, AB ,,Kauno energija" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 3,58 proc. (0,19 ct/kWh su PVM) daugiau, AB ,,Klaipėdos energija – 5,19 proc. (0,25 ct/kWh su PVM).

AB ,,Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams dėl taikomų mažesnių kainų, kurių pajamų skirtumas bus dengiamas iš bendrovės pelno, šilumos kaina mažėja 0,18 proc. (0,01 ct/kWh su PVM), AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 3,45 proc. (0,16 ct/kWh su PVM) mažiau – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo nustatytos ir įvertintos praėjusiais laikotarpiais bendrovės gautos papildomos pajamos už kurą, todėl atitinkamai sumažinta šilumos kaina vartotojams.

Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Vilniaus energija" taikoma nauja bazinė šilumos kaina – vilniečiams šildymas pinga 22,48 proc. (1,25 ct/kWh su PVM).

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

Gruodžio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Visagine (4,09 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,23 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

3 pav. Šilumos kainos 2016 m. gruodžio mėn., ct/kWh su PVM

 

 Skaičiuojant 2016 m. gruodžio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. spalio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje (http://www.regula.lt/siluma/Puslapiai/kuro-ir-perkamos-silumos-kainos/vidutine-salies-kuro-zaliavos-kaina.aspx). Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2016 metais

 

* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.