Įeiti
Publikuota: 2016.05.09. Atnaujinta: 2016.05.13

Komisija pateikia gegužės mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gegužės mėn. yra 5,09 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su balandžiu, mažėja 6,26 proc. Per metus centralizuotai tiekiama šiluma atpigo 12,39 proc.

Gegužę, palyginus su balandžio mėn., labiausiai šiluma pigo UAB ,,Litesko" fil. ,,Palangos šiluma" aptarnaujamiems vartotojams – 25,83 proc. (2,09 ct/kWh su PVM), tai lėmė išaugusi biokuro dalis bendrovės  kuro struktūroje. Dėl sumažėjusios iš nepriklausomų gamintojų pirktos šilumos kainos AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma kainuoja 20,62 proc. (1,19 ct/kWh su PVM) mažiau, AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams  – 12,08 proc. (0,79 ct/kWh su PVM).

Prienuose gegužės mėn., palyginus su balandžiu, už šilumą reikia mokėti 19,57 proc. (1,56 ct/kWh su PVM) daugiau, tai lėmė išaugusi gamtinių dujų transportavimo kaina ir pabrangęs medienos kilmės biokuras. Dėl perskaičiuojant šilumos kainą nustatyto neatitikimo tarp pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio Šilalėje šilumos kaina didėjo 7,51 proc. (0,37 ct/kWh su PVM), Trakuose dėl padidėjusios gamtinių dujų transportavimo kainos – 4,18 proc. (0,31 ct/kWh).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2016 metais

 

Tarp penkių didžiųjų miestų gegužės mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Palyginus su balandžiu, gegužės mėn. dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų labiausiai šiluma pigo AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams – 20,62 proc. (1,19 ct/kWh su PVM), AB ,,Kauno energija" – 12,08 proc. (0,79 ct/kWh su PVM). UAB ,,Vilniaus energija" šilumos kaina mažėjo 3,28 proc. (0,20 ct/kWh), nes bendrovė pradėjo daugiau šilumos gaminti iš biokuro, taip pat buvo įvertintos bendrovės papildomai gautos pajamos dėl kuro kainų skirtumo ir atitinkamai sumažinta kaina vartotojams. AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo 0,19 proc. (0,01 ct/kWh), AB ,,Panevėžio energija" – nesikeitė.

Per metus Vilniuje šilumos kaina sumažėjo 16,41 proc., Kaune – 7,79 proc., Panevėžyje – 6,62 proc. Šiauliuose– 5,52 proc., Klaipėdoje šilumos kaina nesikeitė.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

Gegužės mėn. mažiausia šilumos kaina yra Visagine (4,13 ct/kWh su PVM), didžiausia – Prienų rajone (9,53 ct/kWh su PVM). Šilumos kaina Prienų rajone yra aukšta dėl padidėjusios gamtinių dujų transportavimo kainos ir brangiau įsigyto medienos kilmės biokuro.

3 pav. Šilumos kainos 2016 m. gegužės mėn., ct/kWh su PVM (atnaujinta 2016-05-13)

 

Skaičiuojant 2016 m. gegužės mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. kovo mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2014 m., palyginti su 2010 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 17,2 procentinio punkto – nuo 73,9 proc. iki 56,7 proc., o biokuro dalis augo 19,5 procentinio punkto – nuo 19,4 proc. iki 38,9 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2016 metais

 

* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.