Įeiti
Publikuota: 2016.04.11. Atnaujinta: 2016.04.12

Komisija pateikia balandžio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina balandžio mėn. yra 5,43 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su kovu, mažėja 3,04 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 7,65 proc.

Dėl sumažėjusios iš nepriklausomų šilumos gamintojų pirktos šilumos kainos balandį, palyginus su kovo mėn., labiausia šiluma atpigo AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams – 12,80 proc. (0,79 ct/kWh su PVM), AB ,,Klaipėdos energija" vartotojams – 4,47 proc. (0,27 ct/kWh su PVM). UAB ,,Litesko" fil. ,,Druskininkų šiluma" aptarnaujamiems vartotojams fiksuojama 3,88 proc. (0,25 ct/kWh su PVM) mažesnė šilumos kaina dėl pigiau įsigytos gamtinių dujų ir skalūnų alyvos žaliavos.

Anykščiuose balandžio mėn., palyginus su kovu, už šilumą reikia mokėti 3,84 proc. (0,24 ct/kWh su PVM) daugiau. Tai lėmė padidėjusios pjuvenų žaliavos kainos. Jonavoje fiksuojamas 3,65 proc. (0,19 ct/kWh su PVM) šilumos kainos pokytis, kurį lėmė perskaičiuojant bendrovės šilumos kainą įvertintos praėjusiais laikotarpiais negautos pajamos už kurą, susidariusios dėl prognozuotų ir faktinių kainų skirtumo. Dėl padidėjusios medienos kilmės biokuro žaliavos kainos ir brangiau pirktos šilumos iš nepriklausomo gamintojo 3,60 proc. (0,27 ct/kWh su PVM) didėjo šilumos kaina Telšiuose.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2016 metais (atnaujinta 2016-04-12)

 

Tarp penkių didžiųjų miestų balandžio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Vilniaus gyventojai. Palyginus su kovu, balandžio mėn. labiausiai šiluma pigo AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams – 12,80 proc. (0,79 ct/kWh su PVM). Tai lėmė sumažėjusi iš nepriklausomų šilumos gamintojų pirktos šilumos kaina. AB ,,Klaipėdos energija", taip pat pigiau perkant šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo 4,47 proc. (0,27 ct/kWh su PVM). AB ,,Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo 0,33 proc. (0,02 ct/kWh su PVM), tai lėmė mažesnė skalūnų alyvos žaliavos kaina. AB ,,Šiaulių energija" ir UAB ,,Vilniaus energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina nesikeitė.

Per metus Vilniuje šilumos kaina mažėjo 11,79 proc., Šiauliuose – 7,45 proc., Panevėžyje – 6,87 proc., Klaipėdoje – 2,76 proc., Kaune fiksuojamas 8,56 proc. augimas.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM (atnaujinta 2016-04-12)

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

Balandžio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Visagine (4,29 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,46 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

3 pav. Šilumos kainos 2016 m. balandžio mėn., ct/kWh su PVM (atnaujinta 2016-04-12)

 

Skaičiuojant 2016 m. balandžio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. vasario mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklapyje.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2014 m., palyginti su 2010 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 17,2 procentinio punkto – nuo 73,9 proc. iki 56,7 proc., o biokuro dalis augo 19,5 procentinio punkto – nuo 19,4 proc. iki 38,9 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2016 metais (atnaujinta 2016-04-12)


* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.