Įeiti
Publikuota: 2014.12.10. Atnaujinta:

Komisija pateikia gruodžio mėnesio šilumos kainų Lietuvoje statistiką


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gruodžio mėnesį, palyginus su lapkričiu, mažėjo 1,5 proc.

Centralizuotai tiekiama šiluma labiausiai pigo Raseiniuose – 9 proc., arba 1,95 ct/kWh (0,56 euro ct/kWh). Tam įtakos turėjo išaugusi biokuro dalis kuro struktūroje ir peržiūrėtos sąnaudos nustatant bazinę šilumos kainą. Klaipėdoje dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina mažėjo 5 proc., arba 1,28 ct/kWh (0,37 euro ct/kWh), Vilniuje šiluma pigo 4 proc., arba 1,04 ct/kWh (0,30 euro ct/kWh).

Plungėje šilumos kaina augo 9 proc., arba 1,63 ct/kWh (0,47 euro ct/kWh).

Per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėjo 8,2 proc.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2014 metais

1-pav-2014-12-10.png

Šaltinis- Komisija.

2 pav. matyti, kad 2014 m. gruodžio mėn. tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausia moka Šiaulių, daugiausia – Vilniaus gyventojai. Kaune šilumos kaina per metus mažėjo 15 proc., Klaipėdoje – 9 proc., Vilniuje – 8 proc., Šiauliuose – 24 proc., Panevėžyje – 3 proc.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 2-pav-naujas.png

Šaltinis - Komisija.

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius). Didžiausia šilumos kaina 2014 m. gruodžio mėn. buvo Prienuose, mažiausia – Utenoje.

3 pav. Šilumos kainos 2014 m. gruodžio mėn., ct/kWh su PVM

 3-pav-2014-12-10.png

Šaltinis - Komisija.

Skaičiuojant 2014 m. gruodžio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2014 m. spalio mėn. kuro kainos. 2014 m. spalį, palyginus su 2013 m. spaliu, gamtinių dujų kaina mažėjo 10 proc. Palyginus 2014 m. spalį su 2014 m. rugsėju, vidutinė gamtinių dujų kaina nekito. Biokuras 2014 m. spalio mėn., palyginus su 2014 m. rugsėjo mėn., brango 7 proc., o per metus (2013 m. spalis/2014 m. spalis) brango 3,9 proc.

4 pav. Šilumos tiekėjų perkamas kuras, Lt/tne

4-pav-2014-12-10.pngŠaltinis- Komisija.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

5 pav. matyti, kad nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo ir nuo 2010 iki 2013 m. sumažėjo 13,4 proc. (nuo 74,2 iki 60,8 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šilumos gamybai naudojamo biokuro dalis augo 13 proc. (nuo 18,2 proc. 2010 m. iki 31,2 proc. 2013 m.).

Kadangi šiluma gaminama daugiausia iš gamtinių dujų, šio kuro kaina turi didžiausią įtaką šilumos kainų pokyčiui. Kaip matyti iš 5 pav., 2012 m. buvo stebimas šilumos kainos augimas, kurį lėmė auganti gamtinių dujų kaina. Šilumos kainos augimą šiek tiek sušvelnino šilumos gamybai naudojamo biokuro dalis.

2013 m., augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2014 metais

5-pav-2014-12-10.png

Šaltinis - Komisija.
Pastaba: nuo 2014 metų rodoma į kainą įskaičiuota kuro struktūra.