Įeiti
Publikuota: 2014.11.12. Atnaujinta:

Komisija teikia išaiškinimą dėl šilumos kainų įvedant eurą


Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įgyvendindama euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų prekių ir paslaugų kainų nurodymo dviem valiutomis (litais ir eurais), perskaičiavimo ir apvalinimo reikalavimų, pagal kompetenciją atlieka energetikos paslaugų bei geriamojo vandens tiekėjų skelbiamų kainų nurodymo, perskaičiavimo ir apvalinimo patikrinimus. Nuo dviejų kainų nurodymo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2014-08-22 Komisija atliko 152 patikrinimus, iš kurių 57 buvo atlikti šilumos ūkio sektoriuje. Atlikus patikrinimus, pažeidimų nebuvo nustatyta.

Komisija, atsižvelgdama į ūkio subjektams kylančius klausimus bei siekdama ūkio subjektams suteikti metodinę pagalbą dėl kainų perskaičiavimo ir nurodymo dviejų valiutų laikotarpiu, parengė bei su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba suderino išaiškinimą euro įvedimo praktiniais klausimais, kuris skelbiamas Komisijos interneto svetainėje

Vertinant šilumos kainas, pažymėtina, kad  vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina 2014 m. spalio mėn., palyginti su 2013 m. spalio mėn., sumažėjo 11,3 proc.

Dėl šilumos kainų pokyčio, palyginus 2014 m. rugsėjį ir spalį, daugiausia įtakos turėjo prasidėjęs šildymo sezonas, kurio metu:

- išaugo šilumos energijos poreikis, tačiau, išlikus tokios pačios apimties pajėgumams, sumažėjo konkurencija tarp tam tikroje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikiančių nepriklausomų šilumos gamintojų;

- šilumos gamybai pradėti naudoti gamtinėmis dujomis kūrenami šilumos gamybos įrenginiai.  

Atkreiptinas dėmesys, kad, pasibaigus šildymo sezonui, kai šilumos energijos poreikis mažėja, atitinkamai krenta gamtinių dujų suvartojimas ir tarp nepriklausomų šilumos gamintojų didėja konkurencija, dėl to stebimas šilumos kainos mažėjimas.

Didieji Lietuvos miestai, kur ir veikia daugiausia nepriklausomų šilumos gamintojų, sudaro žymų svorį skaičiuojant vidutinę svertinę mėnesio šilumos energijos kainą. Pavyzdžiui, 2014 m. spalio mėn., palyginti su rugsėju, AB „Kauno energija“ šilumos kaina didėjo 26,2 proc., arba 4,63 ct/kWh (1,34 euro ct/kWh), AB „Klaipėdos energija“ – 21,2 proc., arba 3,98 ct/kWh (1,15 euro ct/kWh).

1 pav. AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Kauno energija“ šilumos kainų palyginimas prasidedant ir baigiantis šildymo sezonui (ct/kWh)

kainos.png

2014 m. balandžio mėn. AB „Klaipėdos energija“ vartotojams šiluma kainavo 20,87 ct/kWh (6,04 euro ct/kWh), tačiau dėl anksčiau išvardytų veiksnių gegužės mėn. kaina jau mažėjo iki 17,87 ct/kWh (5,18 euro ct/kWh), rugsėjo mėn. – 17,21 ct/kWh (4,98 euro ct/kWh). Tačiau spalio mėn., prasidėjus šildymo sezonui, fiksuojamas kainos augimas – iki 20,85 ct/kWh (6,04 euro ct/kWh). 

Tokia pati situacija ir Kaune: 2014 m. balandį už šilumą vartotojai mokėjo 23,50 ct/kWh (6,81 euro ct/kWh), tačiau pasibaigus šildymo sezonui (ir atitinkamai sumažėjus gamtinių dujų suvartojimui bei augant konkurencijai tarp nepriklausomų šilumos gamintojų), šilumos kaina mažėjo: gegužės mėn. buvo 21,97 ct/kWh (6,36 euro ct/kWh), rugsėjo mėn. – 16,23 ct/kWh (4,70 euro ct/kWh), o spalį, kai prasidėjo šildymo sezonas, fiksuotas kainos augimas – 20,46 ct/kWh (5,93 euro ct/kWh).

Informuojame, kad Komisija kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainų statistiką, vartotojai taikomas kainas taip pat gali pasitikrinti interaktyviame šilumos kainų žemėlapyje. 

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, šilumos kainų svyravimas dėl gamtinių dujų suvartojimo mažėjimo bei konkurencijos augimo negali būti siejamas su euro įvedimu Lietuvoje.  

*Pastaba. Visos kainos pateikiamos be PVM.