Įeiti
Publikuota: 2014.10.16. Atnaujinta:

Dėl teritorijos, kurioje veikia nepriklausomas šilumos gamintojas, sąvokos turinio bei įtakos kainai toje teritorijoje nustatymo būdo


Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), reaguodama į ūkio subjektų paklausimus dėl teisinio reglamentavimo, apibrėžiančio nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG) pripažinimo nereguliuojamais tvarką ir sąlygas, aiškinimo bei taikymo, siekdama užtikrinti kuo didesnį visų suinteresuotųjų subjektų informuotumą, energetikos sektoriaus skaidrumą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, teikia išaiškinimą dėl teritorijos, kurioje veikia NŠG, sąvokos turinio bei įtakos kainai toje teritorijoje nustatymo būdo.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog esant pagrįstam NŠG, kuris vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, sudarantį daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio, prašymui, Komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti jam privalomos šilumos gamybos kainodaros, jeigu NŠG ar NŠG, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai, palyginus su padėtimi, jeigu NŠG būtų taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.

Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog aprūpinimo šiluma sistema yra organizacinis-techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų. Minėto straipsnio 36 dalyje numatyta, jog šilumos perdavimo tinklu laikytina sujungtų vamzdynų ir įrenginių sistema, skirta pristatyti šilumnešiu šilumą iš gamintojo vartotojams.

Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamais tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-201 (toliau – Aprašas), 6 punkte numatyta, jog Aprašas taikomas nustatant NŠG įtaką atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje. Aprašo 16 punkte numatyta, jog Komisija, atlikdama tyrimą, apibrėžia teritoriją, kurioje veikia gamintojas. Ši teritorija apima geografinę teritoriją, kur gamintojas dalyvauja šilumos pasiūloje ir paklausos realizavime ir kuri pagal veiklos sąlygas gali būti atskirta nuo kaimyninių teritorijų. Įprastai teritorija, kurioje veikia gamintojas, sutampa su centralizuoto šilumos tiekimo sistema. Esant pagrįstiems motyvams, tyrimo teritorija gali būti praplėsta, prie jos prijungus ir kitas šilumos tiekimo sistemas.

Iš išdėstytų nuostatų matyti, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistema pagal ją apibūdinančius požymius yra sujungtų vamzdynų ir įrenginių sistema, skirta pristatyti šilumnešiu šilumą iš gamintojo vartotojams, į ją įeina NŠG valdomi ir šilumos gamybai naudojami įrenginiai. Įvertinus tai, jog techniškai šilumos tiekimo sistemos gali būti sujungtos tarpusavyje, tačiau dėl ekonomiškumo tokios sistemos yra eksploatuojamos atskirai, o NŠG šilumą gali tiekti į kelias atskiras šilumos tiekimo sistemas, Apraše nustatytas ne konkretus teritorijos, kurioje veikia nepriklausomas šilumos gamintojas, apibrėžimas, o tik jos nustatymo kriterijai. Tai sudaro galimybes atliekant reikšmingos įtakos galutinei kainai tyrimą kuo tiksliau nustatyti centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, t. y. teritoriją, kurioje tokią įtaką gamintojas galimai turi arba neturi.

Pažymėtina, kad Aprašo 20.5 punkte numatyta, jog Komisija, atlikdama tyrimą dėl NŠG įtakos reikšmingumo, įvertina gamintojo, palyginus su padėtimi, jeigu NŠG būtų privaloma šilumos gamybos kainodara.

Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog valstybės reguliuojamos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus. Atkreiptinas dėmesys, jog Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 (toliau – Supirkimo tvarkos), 28.4 punkte nurodoma, jog šilumos tiekėjas iš NŠG superka šilumos kiekį, kuris negali būti didesnis nei šilumos vartotojų poreikis konkrečioje šilumos tiekimo sistemoje. Taip pat pažymėtina, jog Supirkimo tvarkos 10 punkte pateikiama palyginamųjų šilumos tiekėjo šilumos gamybos sąnaudų skaičiavimo metodika, kuri taip pat yra siejama su konkrečios šilumos tiekimo sistemos šilumos gamybos savikaina.

Įvertinus tai, jog kiekvienoje šilumos tiekimo sistemoje yra skirtinga šilumos paklausa ir realizacija bei tai, jog NŠG kiekvienoje šilumos tiekimo sistemoje turi galimybę taikyti skirtingas šilumos kainas, teritorija, kurioje veikia NŠG, sutampa su šilumos tiekimo sistemos teritorija, t. y. teritorija, apimančia ūkio kompleksą, kuriame NŠG pagaminta šiluma perduodama prie šios sistemos prijungtiems šilumos vartotojams, o gamintojo daroma įtaka vertinama tik tos sistemos kainai, t. y. diferencijuotai šilumos kainai.

Ankstesnius Komisijos išaiškinimus teisės aktų klausimais galite rasti čia.