Įeiti
Publikuota: 2014.09.10. Atnaujinta:

Dėl nepriklausomų šilumos gamintojų reguliuojamosios veiklos


Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, teikia viešą išaiškinimą dėl nepriklausomų šilumos gamintojų reguliuojamosios veiklos pradžios ir pabaigos nustatymo momento.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi, reguliuojamoji energetikos veikla apibrėžiama kaip energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje yra nurodyta, kad nepriklausomas šilumos gamintojas – asmuo, gaminantis ir parduodantis šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui arba, turėdamas šilumos tiekimo licenciją, – vartotojui.
Šilumos tiekėjas iš nepriklausomo šilumos gamintojo superka pagamintą šilumą šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kaip tai yra numatyta Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202, bei Standartinių šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų apraše, patvirtintame Komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3-181.
Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka, esant bent vienam iš šių atvejų:
1) nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinio) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija;
2) elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse patvirtintomis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) remtinos elektros energijos gamybos apimčių priemonėmis ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis;
3) jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio, išskyrus atvejį, kai Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, priima motyvuotą sprendimą nepriklausomam šilumos gamintojui netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ūkio subjekto energetikos veikla yra laikoma reguliuojamąja, kai jis:
1) atitinka bent vieną iš Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų – nuo šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento, išskyrus atvejį, kai Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, priima motyvuotą sprendimą nepriklausomam šilumos gamintojui netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros;
2) yra sudaręs šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau neatitinka nei vieno iš Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų – nuo bent vieno iš Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų atitikimo momento, išskyrus atvejį, kai Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, priima motyvuotą sprendimą nepriklausomam šilumos gamintojui netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros.
Nepriklausomo šilumos gamintojo veikla nėra laikoma reguliuojamąją energetikos veikla, kai jis:
1) neatitinka nė vieno iš Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų;
2) vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, Komisijos priimtu motyvuotu sprendimu jam nėra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara;
3) atitinka bent vieną iš Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų, bet neturi galiojančios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties;
4) kitų teisės aktų nustatytais pagrindais baigia vykdyti ūkinę–komercinę veiklą.
Pažymėtina, kad ūkio subjekto atitikimas Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytiems kriterijams bei Komisijos teisė, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, priimti motyvuotą sprendimą nepriklausomam šilumos gamintojui netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros yra taikomi nuo 2013 m. liepos 20 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 7, 8, 10, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 8-1 straipsniu įstatymas.