Įeiti
Publikuota: 2015.04.27. Atnaujinta: 2017.07.10

Šilumos sektorius


Klausimas ​Atsakymas
​​1. Ar bus grąžinamos galimai susidariusios permokos ​už UAB ,,Vilniaus energija“ suteiktas paslaugas?​Šilumos ūkio sektoriaus kainodaros pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Šilumos ir karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ir karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Valstybinį šilumos sektoriaus kainų reguliavimą atlieka Komisija. Ji tvirtina šilumos kainų nustatymo ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, kontroliuoja kainų taikymą.
Šilumos vartotojams taikoma šilumos kaina nustatoma vadovaujantis Komisijos  patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika, o karšto vandens kaina nustatoma vadovaujantis Komisijos patvirtinta Karšto vandens kainų nustatymo metodika.
Šilumos bazinės kainos dedamosios, galiojusios iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir karšto vandens kainos kintamosios dedamosios metams nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo nustatytos Komisijos nutarimais.
Vilniaus miesto apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje panaikino Komisijos aukščiau minėtus nutarimus ir įpareigojo Komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamąsias dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Komisija, vykdydama Vilniaus miesto apygardos administracinio teismo sprendimą perskaičiuos UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamąsias dedamąsias ir Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į minėtą perskaičiavimą, priims sprendimus dėl permokų, jeigu tokios susidarys, šilumos vartotojams grąžinimo.
​2. Kokiu pagrindu UAB „Vilniaus energija“ iniciatyva yra nutraukiamas  sutartyse su vartotojais numatytas pastovus mokėjimo būdas. ​Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.388 straipsnio 2 dalimi, atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos privalomosios šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygos, tarp kurių minima vartotojo atsiskaitymo už suvartotą šilumą tvarka.
Taigi atsiskaitymo už suvartotą šilumą tvarka privalo būti nustatyta tarp UAB „Vilniaus energija“ ir vartotojų sudarytose šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse.
Pažymėtina, kad šalims šilumos vartojimo-pirkimo pardavimo sutartyje susitarus dėl atsiskaitymo už suvartotą šilumą būdo, pasirinktas mokėjimo būdas gali būti keičiamas tik Civilinio kodekso nustatyta tvarka:
1) Civilinio kodekso 6.192 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus;
2) Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Tai reiškia, kad vienašališkai sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytais atvejais. Visais kitais atvejais, turi būti sudaromas naujas susitarimas dėl sutarties sąlygos pakeitimo;
3) Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais.
Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punktu preziumuojama, kad nesąžiningos yra tos sutarties sąlygos, kuriomis verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas vienašališku sprendimu. Vartotojų skundus dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
3. Kokią įtaką nepadengtos kuro sąnaudos ar papildomos pajamos turi  šilumos kainai?​Šilumos kainoje visada yra įvertinamos įsigyto prieš du mėnesius kuro kainos (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 58.4 punktas). Taip reglamentuota todėl, kad Komisija galėtų nustatyti kuro (žaliavos) kainų vidurkius ir prižiūrėti, jog naudojamos kuro (žaliavos) kainos šių vidurkių neviršytų. Įmonės, apskaičiuodamos, pavyzdžiui, 2015 m. vasario mėn. šilumos kainas, naudoja 2014 m. gruodžio mėnesio kuro kainas. Vasario mėnesio kainų skaičiavimas atliekamas pagal žemiau nurodytą procedūrą:
- 2014 m. gruodžio mėnesį šilumos tiekimo įmonės įsigyja kurą ir iki 2015 m. sausio 10 d. informuoja Komisiją apie įsigyto kuro kainas (Įstatymo 32 straipsnio 15 dalis);
- Komisija, per 10 dienų surinkusi informaciją iš visų šilumos gamintojų, apskaičiuoja vidutines kuro (žaliavos) kainas ir iki sausio 20 d. viešai jas paskelbia savo tinklapyje (Įstatymo 32 straipsnio 16 dalis).  Šilumos tiekėjai, skaičiuodami 2015 m. vasario mėn. šilumos kainas, negali į kainą įskaičiuoti didesnių kuro žaliavos kainų, nei skelbia Komisija;
- įmonės apskaičiuoja galutinę šilumos kainą ir iki 2015 m. sausio 25 d. paskelbia šilumos kainą, kuri bus taikoma skaičiuojant mokėjimus už vasario mėn. sunaudotą šilumą, viešai (Įstatymo 32 straipsnio 14 dalies 1 punktas).

Kadangi skaičiuojant šilumos kainas įvertinamos kuro kainos, kurios galiojo prieš du mėnesius, susidaro skirtumas tarp 2015 m. vasario mėn. faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų (2014 m. gruodžio mėn.) kuro kainų. Todėl šilumos tiekėjai patiria nepadengtas sąnaudas arba gauna papildomas pajamas už kurą:
- jei buvo surinkta daugiau pajamų kurui nei patirta sąnaudų, skirtumas kompensuojamas vartotojų naudai;
- jei buvo surinkta mažiau pajamų kurui nei patirta sąnaudų, skirtumas kompensuojamas šilumos tiekėjo naudai.   
Abiem  pateiktais atvejais, siekiant  išlyginti susidariusį praėjusio laikotarpio skirtumą tarp faktinės ir į šilumos kainą įskaičiuotos kuro kainos,  nustatoma  papildoma šilumos kainos dalis (kainos dedamoji), kuri gali mažinti arba didinti šilumos kainą. Nepadengtos praėjusio laikotarpio kuro sąnaudos, susidariusios brangstant kurui, arba pajamos, susidariusios  pingant kurui, vieną kartą metuose yra apskaičiuojamos ir įtraukiamos į  šilumos kainą.
Taigi minėtos nepadengtos sąnaudos arba papildomos pajamos yra neatskiriama šilumos kainos dalis.   
Visais atvejais šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų patirtų, bet nepadengtų sąnaudų ar gautų papildomų pajamų apskaičiavimas aprašomas Komisijos pažymose, kuriose taip pat pateikiami ir skaičiavimai. Pažymas galite rasti Komisijos interneto svetainės rubrikoje „Įvykiai ir posėdžiai“.
Aktualią bei nuolat atnaujinamą informaciją apie visų šilumos tiekėjų nepadengtų sąnaudų ir gautų  pajamų dedamąsias galima rasti Komisijos interneto svetainėje
 http://www.regula.lt/siluma/Puslapiai/informacija-apie-nepadengtu-sanaudu-dedamasias.aspx
​4. Kur galima sužinoti, ar daugiabučiame name efektyviai vartojama šilumos energija? ​Nuo 2016 metų vasario mėnesio pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, t. y. asmuo, kuris turi atitinkamą atestatą ir vykdo priežiūrą (priežiūros veiklą taip pat gali vykdyti ir pastato valdytojas) kiekvieną mėnesį turi nustatyti santykinius šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklius. Prižiūrėtojui taip pat nustatyta pareiga analizuoti gautus duomenis ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikti juos pastato savininkui ar valdytojui, o kartą per metus parengti siūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo. Taigi norėdami sužinoti ar jūsų name energija naudojama efektyviai turite savo iniciatyva kreiptis į namo valdytoją.
​5. Kas turi įrengti ir prižiūrėti butuose atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus ?​Tai priklauso nuo to, koks apsirūpinimo karštu vandeniu būdas pasirenkamas: (I) kai centralizuotai paruoštas karštas vanduo, kaip kompleksinis produktas perkamas iš karšto vandens tiekėjo, t. y  šilumos tiekėjo; (II) kai atskirai atsiskaitoma su šilumos tiekėju už karšto vandens paruošimą, o su geriamojo vandens tiekėju – už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti; (III) kai karštas vanduo ruošiamas individualiai bute, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) – šiuo atveju mokama už patiektą geriamąjį vandenį ir jo paruošiamą pagal kitos rūšies energijos suvartojimą.
Taigi jei gyventojas centralizuotai paruoštą karštą vandenį tiesiogiai perka iš tiekėjo (I), karšto vandens apskaitos prietaisus įrengia prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas; jeigu karštu vandeniu apsirūpinama be karšto vandens tiekėjo, t. y. geriamasis vanduo perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, o šiluma jam paruošti iš šilumos tiekėjo, karšto vandens skaitiklius įrengia prižiūri ir metrologinę patikrą organizuoja daugiabučio namo vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.).
6. ​​Ar privaloma leisti karšto vandens tiekėjui pakeisti esamą karšto vandens apskaitos prietaisą nauju, priklausančiu karšto vandens tiekėjui; jei taip, kokios yra pasekmės neleidus to padaryti?​Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Karšto vandens tiekėjo pareiga daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti jų patikrą įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalyje bei 16 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, kuri leidžia karšto vandens tiekėjui tiesiogiai gauti tikslius duomenis apie kiekviename gyvenamojo namo bute ir (ar) kitoje patalpoje suvartotą karšto vandens kiekį, apskaitytą karšto vandens apskaitos prietaisu. Tai leidžia išvengti situacijų, kai gyventojams netiksliai deklaruojant karšto vandens kiekį, visas daugiabučiame name suvartotas karšto vandens kiekis nesutampa su gyventojų deklaruotu ir/arba pagal normatyvus priskirtu karšto vandens kiekiu. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, jeigu butų (patalpų) savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, įgaliotą atstovą pagal pateiktą raštišką prašymą, šis atsisakymas įforminamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir toliau tokių butų (patalpų) savininkams priskirtinas apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26.
7. Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį? ​​Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (toliau –Metodika). Metodikos 7 punkte yra pateikta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo sąvoka. Vadovaujantis šia Metodikos nuostata, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas. Metodikos 14 punkte numatyta, jog karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį savivaldybės taryba nustato veiklos plano vykdymo laikotarpiui. Metodikos 12 punkte veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu, todėl minėto mokesčio netaikymas galimai neleistų įvykdyti veiklos plano, nes nebūtų gautos plane numatytos lėšos, reikalingos apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai teikti. Vadovaujantis Metodikos 21 punktu, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba eurais vartotojui per mėnesį, arba eurais per mėnesį už apskaitos prietaisą. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį. Jeigu pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektą, butuose įrengta po du karšto vandens apskaitos prietaisus, pakeitus esamus prietaisus naujais, namo gyventojai turės mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį už du skaitiklius.
8.  Ar šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūros mokestis ir karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis nesidubliuoja?​Į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį ir šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūros mokestį įskaičiuotos sąnaudos yra skirtingos ir nesidubliuoja.
Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose, jeigu yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į šilumos pardavimo kainas arba nustatomas atskiras mokestis tik atitinkamos grupės vartotojams. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais nustatytam šilumos kiekiui paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – Taisyklės), 48.6 punkte nustatyta, kad šilumai paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams gali būti naudojami tokie butuose ir kitose patalpose įrengti šilumos, šilumnešio kiekio matavimo prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai ir jų rodmenų ataskaitos naudojamos tik šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti: šildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai; buitiniai šilumos skaitikliai. Vadovaujantis Taisyklių 51 punktu, neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri vartotojas, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje ar Lietuvos Respublikos teisės aktais nenustatyta kitaip. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo bei dėl butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (taip pat ir dėl šilumos įrenginių rekonstrukcijos), priėmimo teisiniai pagrindai išdėstyti Civiliniame kodekse, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme.
9. Kodėl šilumos vartotojai, kurių butuose ar kitose patalpose teisės aktų nustatyta tvarka atjungti vonios šildytuvai, privalo mokėti cirkuliacijos mokestį?​Daugiabučio namo gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas butų ar kitų patalpų šildymui, bendrųjų patalpų šildymui, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei karštam vandeniui pašildyti. Daugiabučio namo gyventojai moka cirkuliacijos mokestį, todėl, kad jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo yra cirkuliuojamas daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui. Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti priklauso nuo karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios.
Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje nustatyta, kad esant bute įrengtai dvivamzdei cirkuliacinei sistemai be vonios šildytuvo, taikomas 80 kWh energijos sąnaudų normatyvas karšto vandens temperatūros palaikymui.
10. ​​Kiek mokame už karšto vandens temperatūros palaikymą („gyvatuką“)? ​​​Už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti šildymo sezono metu vartotojai moka pagal vidutinius energijos sąnaudų normatyvus karšto vandens temperatūrai palaikyti, nustatytus Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje (toliau – Metodika).
Karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas nustatytas būstui per mėnesį, nes šilumos sąnaudos karšto vandens temperatūrai palaikyti nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Metodikoje yra įtvirtinta, kad:
- kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 240 kWh; 
- kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 160 kWh,
- kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete), bet nėra vonios šildytuvo  vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 80 kWh,
- kai cirkuliacijos sistema yra tik namo rūsyje vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 10 kWh. 
Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą yra apskaičiuojamas atitinkamą normatyvą dauginant iš šilumos kainos. Ne šildymo sezono metu šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti kinta ir yra apskaičiuojamas pagal name taikomą šilumos paskirstymo metodą. Apskaičiuotą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti dauginant iš šilumos kainos gaunamas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugą.
11. ​Kodėl užsukus termostatinį ventilį ar jį atsukus minimaliai yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis?​Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18–22°C temperatūra). Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas šildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai. Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t. y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, jog kuo mažiau šildosi visi šilumos vartotojai, tuo mažesnė yra tolygaus šildymo sąlyga, todėl gyventojai, taupantys šilumą savo bute mažina šilumos suvartojimą – šilumos kiekį, tenkantį pastato vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto šildyti, o kartu ir tolygaus šildymo sąlygą, kuri lemia mažesnius mokėjimus už šilumą.
12. ​Kaip nustatoma, kad vartotojas nesilaiko tolygaus šildymo sąlygos? Tolygaus šildymo sąlyga yra įtvirtinta šilumos paskirstymo  metoduose Nr. 3  ir Nr. 6. 
Minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas parodo, kiek procentų nuo vidutinio šilumos suvartojimo, tenkančio 1 m2 pastato naudingojo ploto, turi būti suvartojama 1 m2 buto naudingojo ploto šildyti.
Pavyzdžiui, jei minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas yra 0,4 ,  tai reiškia, kad  1 m2 buto naudingojo ploto šildyti turi būti sunaudota ne mažiau nei 40 proc. vidutinio šilumos suvartojimo, tenkančio namo 1 m2 šildyti.
Butas, kurio šilumos suvartojimas, tenkantis 1 m2 naudingojo ploto šildyti, yra mažesnis, negu minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientu nustatyta procentinė dalis vidutinio šilumos kiekio, tenkančio 1 m2 pastato naudingojo ploto šildyti, pažeidžia minimalią tolygaus šildymo sąlygą, todėl jam priskiriamas papildomas šilumos kiekis, kurio trūksta butui iki minimalios tolygaus šildymo sąlygos tenkinimo.
​13. Nuo ko priklauso šilumos kaina?​Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.
​14.  Ar vartotojas, kurio butas daugiabučiame name yra kampinis ir dėl to suvartoja daugiau šilumos energijos, gali gauti kompensaciją?​Kai šilumos energijos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo/vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisais, yra taikomas Komisijos patvirtintas ir rekomenduojamas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3. Šiame metode įtvirtintas šilumos šildymui kiekio korekcijos koeficientas, įvertinantis buto ar kitos patalpos padėtį išorinės aplinkos atžvilgiu, kurį pritaikius koreguojami bute įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenys ir taip kompensuojami butų (patalpų), kurių padėtis išorinės aplinkos atžvilgiu yra nepalanki, papildomai susidarantys šilumos nuostoliai.
15. ​​Nuo ko priklauso sąskaitos už šildymą dydis?​Sąskaitos dydis ar mokėjimas už buto, esančio daugiabučiame name, šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.
 16.  Ar visada reikia  mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą? ​
​​Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Taigi teisės aktai nustato pareigą vartotojams apmokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šis mokestis paskaičiuojamas proporcingai turimo turto daliai kiekvienam bendraturčiui.
Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą yra netaikomas, tik tada, kai:
1) šilumos tiekimas visose bendrojo naudojimo patalpose (ne tik laiptinėse) yra nutrauktas daugumos savininkų sutikimu ir ;
2)   šilumos tiekimo nutraukimas bendrojo naudojimo patalpose atliktas teisėtai, t. y. laikantis visų teisės aktų reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad net ir teisėtai atjungus tik šildymo prietaisus bendrojo naudojimo patalpose, šildymo sistemoje (vamzdynuose) patiriami šilumos nuostoliai, kuriuos privalo padengti (apmokėti) namo bendraturčiai.
17. ​Kur kreiptis, jeigu daugiabučių namų savininkų bendrija netinkamai paskirsto šilumą ir taiko kainas bei tarifus, skaičiuojant mokesčius už šilumą ir karštą vandenį?​Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui. Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai.
Dėl netinkamo bendrijos veiklos vykdymo vartotojai taip pat turi teisę kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
18. ​Kaip vartotojai gali pasirinkti šilumos paskirstymo metodą?​Šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose yra vykdomas pagal šilumos paskirstymo metodus. Name taikomas šilumos paskirstymo metodas turi atitikti namo šildymo sistemos ypatumus. Daugiabučio namo gyventojai šilumos paskirstymo metodą gali pasirinkti Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš Komisijos rekomenduojamų metodų arba parengti ir, suderinę su Komisija, taikyti individualų šilumos paskirstymo metodą. Komisija yra parengusi 10 rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų ir suderinusi 20 vartotojų parengtų metodų, kurie yra paskelbti Komisijos interneto svetainėje www.regula.lt.
- Jei daugiabučio namo gyventojai pasirenka vieną iš 10 Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų, apie savo sprendimą privalo informuoti šilumos tiekėją.
- Jei daugiabučio namo gyventojai nori taikyti vieną iš 20 vartotojų parengtų ir su Komisija suderintų metodų, privalo su prašymu leisti taikyti metodą kreiptis į Komisiją bei pateikti duomenis, įrodančius, jog namo šildymo sistema atitinka metode keliamus reikalavimus. Komisija, įvertinusi pateiktus duomenis, priima sprendimą leisti taikyti metodą arba, jeigu namo šildymo sistema neatitinka metode išdėstytų reikalavimų, neleisti. 
- Jei vartotojams netinka nei vienas iš minėtų metodų, jie turi teisę parengti savo namo šildymo sistemos ypatumus atitinkantį metodą ir teikti jį derinti Komisijai. Jeigu metodas atitinka Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių reikalavimus, Komisija šį metodą tvirtina nutarimu.
Visais atvejais apie pasirinkimą taikyti šilumos paskirstymo metodą vartotojai privalo informuoti šilumos tiekėją.
19. ​Kas gali parengti šilumos paskirstymo metodą?
Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šilumos vartotojų teisė parengti bei su Komisija suderinti atskirą, pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą. Komisija, įgyvendindama anksčiau minėtą Šilumos ūkio įstatymo nuostatą, 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtino Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių šalims sutarus ir jį nurodžius šalių pagal individualiai aptartas sąlygas pasirašytose sutartyse. Taisyklių 18.1. punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą pasirenka pastato šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, daugiabučio namo butų savininkai Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnio bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, sprendimas dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo priimamas daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimu. Atsižvelgiant  į tai, kas išdėstyta,  šilumos paskirstymo metodą parengti turi teisę vienas iš atitinkamo daugiabučio namo bendrasavininkų ar bendrasavininkų grupė, tačiau tam, kad vartotojų parengtas šilumos paskirstymo metodas būtų teikiamas į Komisijos posėdį derinti, Komisijai privalo būti pateiktas daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimas dėl vartotojų parengto šilumos paskirstymo metodo taikymo.
20. Ar yra šiuo metu galiojančių šilumos paskirstymo būdų, pritaikytų karšto vandens ruošimui saulės kolektorių sistemas įsirengusiems daugiabučiams? ​​Lietuvoje daugėja pastatų, kurie šilumos energija karštam vandeniui ruošti apsirūpina tiek iš centralizuoto tiekėjo, tiek pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (pvz., saulės kolektoriais). Kadangi tokios sistemos nėra tipinės, šiuo metu nėra galiojančių Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo būdų, kurie tiktų šioms sistemoms metodų. Vartotojai, norėdami įvertinti saulės kolektorių pagamintos šilumos įtaką šilumos sąnaudoms karštam vandeniui paruošti, turėtų parengti ir su Komisija suderinti individualų šilumos paskirstymo metodą. Vartotojams šia teise nepasinaudojus, šilumos paskirstymas vykdomas pagal Komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, kurie yra universalūs ir nediferencijuojami pagal apsirūpinimo karštu vandeniu ir karšto vandens ruošimo būdus.
21. ​Kaip Komisija užtikrina, kad bazinės kainos skaičiavimui pateikiami įmonių duomenys yra teisingi? ​​Įmonės vadovas parašu tvirtina teikiamų dokumentų teisingumą ir tikslumą. Visi Komisijai pateikiami įmonės dokumentai yra patvirtinami įmonės vadovo parašu. Už žinomai klaidingai pateiktą informaciją įmonės vadovas atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą Energetikos įstatymas numato kai kuriuos atvejus, susijusius su informacijos nepateikimu ar melagingos informacijos pateikimu, kai įmonėms gresia bauda iki 2 proc. metinių pajamų. Komisija turi ir praktines procedūras, leidžiančias užtikrinti, kad pateikta apskaitos informacija atitiktų faktinę. Tai investicijų (projektų ir verčių) derinimas bei eksploatacijos pradžios fiksavimas, turto vienetų daugiametė stebėsena, sąnaudų straipsnių lyginimas su panašaus dydžio įmonėmis ir tos pačios įmonės praėjusiais laikotarpiais, dažnai – pirminių apskaitos dokumentų kopijų pateikimas, Komisijai teikiamos informacijos sugretinimas su finansinėje atskaitomybėje teikiama informacija. Nuomos sutarties sąlygų vykdymą ir investicijas į šilumos ūkį prižiūri savivaldybės įsteigta sutarties vykdymo priežiūros komisija. Taip pat savivaldybėje yra audito skyrius, kuris atlieka savivaldybės įmonių auditus. Finansinis auditas atliekamas kartą metuose.