Įeiti
Publikuota: 2015.04.27. Atnaujinta: 2017.10.05

Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius


Klausimas ​Atsakymas
​1. Ar vartotojas privalo leisti geriamojo vandens tiekėjui ir  nuotekų tvarkytojui įrengti (pakeisti) geriamojo vandens apskaitos prietaisą? ​Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą reglamentuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsiskaitomuosius geriamojo vandens apskaitos prietaisus pirkimo ir pardavimo vietose įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis. Taigi Įstatymas nustato pareigą  geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui įrengti  geriamojo vandens apskaitos prietaisus. 
Taip pat Įstatyme  nustatyta geriamojo vandens tiekėjo pareiga pakeisti, remontuoti geriamojo vandens apskaitos prietaisus, užtikrinti jų techninę būklę bei organizuoti metrologinę patikrą, parengti ir pateikti sąskaitas vartotojams. O vartotojų pareiga yra sudaryti sąlygas geriamojo vandens tiekėjo atsakingiems darbuotojams įrengti (pakeisti) geriamojo vandens apskaitos prietaisus.
Jeigu geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas negali patekti į butą ar bendrojo naudojimo patalpas, norėdamas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrą (įrengti ar pakeisti atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas), vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 valandos, kad geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas galėtų atlikti priežiūrą. Vartotojas taip pat informuojamas, kad per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos neinformavus apie jam tinkamą laiką, suvartoto geriamojo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal Savivaldybės patvirtintas geriamojo vandens suvartojimo normas (Įstatymo 16 straipsnio 18 ir 19 dalys).
2. ​​Kaip dažnai turi būti tikrinami geriamojo vandens apskaitos prietaisai?
​Geriamojo vandens apskaitos prietaisų metrologinį tinkamumą naudoti nustato Valstybinė metrologijos tarnyba.  Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 "Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo"   patvirtinto sąrašo 6.6.2 punkte nurodyta, jog karšto ir šalto vandens skaitiklių butuose ir individualiuose namuose laiko intervalas tarp patikrų ‒ ne rečiau kaip 6 metai.
Atsižvelgiant į tai, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta nuostata, jog geriamojo vandens apskaitos prietaisai priklauso geriamojo vandens tiekėjui, todėl užtikrinti, kad butuose esantys vandens apskaitos prietaisai atitiktų metrologinius reikalavimus privalo geriamojo vandens tiekėjas.  Esant poreikiui metrologinė patikra taip pat gali būti atliekama ir vartotojui pargeidaujant.  Vartotojui (gyventojui) už metrologinę patikrą atskirai mokėti nereikia (išskyrus atvejus, kai gyventojas abejoja skaitiklio rodmenimis, atliekama papildoma patikra ir vartotojo įtarimas nepasitvirtina, t. y. apskaitos prietaisas rodo teisingus duomenis), nes šios sąnaudos yra įskaičiuotos į geriamojo vandens pardavimo kainą, kurią gyventojai moka kiekvieną mėnesį.
3. ​​Kodėl reikia mokėti už atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūrą ir vartotojų aptarnavimą, nors per ataskaitinį laikotarpį nebuvo sunaudotas nė vienas kubinis metras geriamojo vandens?
​Mokėtiną už vandenį sumą kiekvieną mėnesį sudaro dvi pagrindinės dalys :
1) mokestis už suvartotą geriamojo vandens kiekį ir (ar) nuotekų tvarkymą;
2) mokestis už atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūrą ir vartotojų aptarnavimą, t. y.  pardavimo kaina.
Pardavimo kaina – tai fiksuotas dydis, nustatomas butui (individualių namų atveju – vienam apskaitos prietaisui) mokamas nepriklausomai nuo suvartoto vandens kiekio.
Pardavimo kainą sudaro geriamo vandens apskaitos prietaisų, įrengimo, techninės priežiūros, keitimo, metrologinės patikros, remonto, nusidėvėjimo, sutarčių sudarymo, sąskaitų parengimo, jų pateikimo bei kitos būtinosios sąnaudos, susijusios su pardavimo veikla. Šios sąnaudos išskiriamos iš vieno kubinio metro geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo kainos ir nepriklauso nuo suvartoto vandens kiekio.
Vartotojams, pateikus vandens įmonei raštišką prašymą, yra galimybė laikinai sustabdyti geriamojo vandens tiekimą ir nemokėti pardavimo kainos. Tačiau laikinai sustabdžius geriamojo vandens tiekimą vartotojo prašymu, vandens tiekėjai gali reikalauti sumokėti už atjungimo (prijungimo) paslaugą.
​4. Kaip skaičiuojama mokėtina suma už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą? ​​​1 m3 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų mokėtiną sumą sudaro:
- geriamojo vandens tiekimo kaina, Eur/m3;
- nuotekų tvarkymo kaina, Eur/m3;
- atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo kaina, Eur butui ar apskaitos prietaisui per mėn.
Mokestis už faktiškai sunaudotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą apskaičiuojamas 1 m³ geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų kainą dauginant iš suvartoto geriamojo vandens kiekio (m³), o pardavimo kaina yra fiksuotas dydis.
5. ​​​Ar daugiabutį namą administruojančiai bendrovei būtinas visų gyventojų sutikimas, norint pakeisti bendrojo naudojimo vandens ir kanalizacijos susidėvėjusius stovus? Komisija, skaičiuodama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, neįtraukia sąnaudų daugiabučių namų bendro naudojimo turtui atstatyti (remontuoti). Jeigu namą administruoja įmonė, tuomet ji, pagal savivaldybės patvirtintą sprendimą, vykdo darbus (pagal svarbą ir būtinumą) iš gyventojų sukauptų lėšų (žinoma, jeigu jos kaupiamos). Bendro naudojimo konstrukcijose esanti inžinerinė įranga yra daugiabučio namo savininkų bendra nuosavybė, todėl, kad administruojanti įmonė galėtų atlikti nenumatytus darbus, reikalingas bendraturčių sutikimas, nes už darbų atlikimą ir medžiagas mokės to namo bendraturčiai. Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatoje teigiama, jog kiekvienas iš bendraturčių, proporcingai savo daliai, apmoka bendro daikto (turto) išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tuomet kiti bendraturčiai gali reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.
​​6. Ar gali individualių namų savininkai  įsirengti papildomą vandens apskaitos prietaisą?
Individualių namų savininkai gali įsirengti apskaitos prietaisus tiek  buitiniams poreikiams, tiek nebuitiniams poreikiams (t. y. žolės laistymui, gyvulių girdymui ir pan.). Vartotojams sudaryta galimybė įsirengti norimą skaičių apskaitos prietaisų ne buitiniams poreikiams ir mokėti tik už patiektą vandenį, nemokant už nuotekų tvarkymą. Kadangi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų mokėtiną sumą sudaro: geriamojo vandens tiekimo kaina,  nuotekų tvarkymo kaina ir  pardavimo kaina apskaitos prietaisui, todėl vartotojai, turintys tik vieną apskaitos prietaisą buitiniams poreikiams, moka pardavimo kainą tik už vieną apskaitos prietaisą, o vartotojai, naudojantys vandenį laistymui, gyvulių girdymui ir pan. moka pardavimo kainą už tiek apskaitos prietaisų, kiek jų turi.
Į vandens pardavimo kainą yra įskaičiuota geriamojo vandens apskaitos prietaisų įrengimo, keitimo, remonto, techninės priežiūros, metrologinės patikros, sąskaitų parengimo, pateikimo bei kitos būtinosios sąnaudos.