Įeiti
Publikuota: 2013.12.30. Atnaujinta: 2013.12.30

Dėl nepriklausomų šilumos gamintojų taikytinų šilumos kainų


Komisija, reaguodama į rinkos dalyvių, kuriems Komisijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-754 buvo konstatuotas privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymas, paklausimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 36³ straipsniu, teikia viešą išaiškinimą dėl šilumos kainodaros režimo pereinamuoju laikotarpiu nuo Komisijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. O3-754 įsigaliojimo iki šilumos bazinės kainos dedamųjų, nustatytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2013, Nr. 31-1528) 32 straipsnio nuostatomis, įsigaliojimo.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 14 dalimi, nepriklausomi šilumos gamintojai, atitinkantys bent vieną Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kriterijų, vadovaudamiesi Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-73 (Žin., 2013, Nr. 25-1249), privalo Komisijai teikti bazinės šilumos gamybos kainos dedamųjų skaičiavimo dokumentus. Nustatant šilumos gamybos kainų dedamąsias mutatis mutandis taikoma Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 dalyse numatyta šilumos kainų dedamųjų nustatymo procedūra.

Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 (Žin., 2010, Nr. 122-6254; 2013, Nr. 25-1250) (toliau – Supirkimo tvarka), 10 punktas reglamentuoja palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų apskaičiavimo tvarką, atsižvelgus į šilumos tiekėjo valdomų šilumos gamybos įrenginių galios apimtį atitinkamoje šilumos tiekimo sistemoje ir nepriklausomų šilumos gamintojų valdomų šilumos gamybos įrenginių finansavimo šaltinius.

Atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomiems šilumos gamintojams, kuriems yra privaloma šilumos gamybos kainodara ir kurie yra pasinaudoję Europos Sąjungos struktūrine parama, subsidijomis, dotacijomis ar kita finansine parama šilumos gamybos įrenginių statybai, mutatis mutandis taikomos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, nustatytos vadovaujantis Supirkimo tvarkos 10.4 punktu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems po Šilumos ūkio įstatymo pasikeitimo yra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, ir nepriklausomi šilumos gamintojai, veiklą pradėję po Šilumos ūkio įstatymo pasikeitimo ir atitinkantys bent vieną iš Šilumos ūkio įstatyme nurodytų kriterijų, iki jiems bus nustatytos šilumos gamybos kainos dedamosios, atitinkančios Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio nuostatas, turi parduoti šilumą už kainą, ne didesnę nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. ​