Įeiti
Publikuota: 2011.11.18. Atnaujinta: 2011.11.18

Išaiškinimas dėl šilumos kainų skaičiavimo


Komisija, reaguodama į gaunamus šilumos tiekėjų klausimus bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 363 straipsnį, teikia išaiškinimą dėl šilumos energiją parduodančių bendrovių gautų papildomų pajamų arba patirtų, bet nepadengtų sąnaudų, susidariusių dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos faktinių kainų ir, nustatant šilumos kainas, įskaičiuotų kainų skirtumo, taikymo apskaičiuojant šilumos kainas.

Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-225; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402) (toliau – Įstatymas) 32 straipsnio 18 dalis ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (Žin., 2009, Nr. 92-3959) (toliau – Metodika), 118 punktas numato, kad šilumos kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu gautos papildomos pajamos arba patirtos, bet nepadengtos sąnaudos, susidariusios dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainų kintamąsias dedamąsias.

Savivaldybių tarybų ar šilumos tiekėjų valdybų ir nepriklausomų šilumos gamintojų, kuriems Įstatymas suteikia teisę įstatuose nustatyta tvarka nustatyti kainų dedamąsias, sprendimuose, paskirstant papildomai gautas pajamas arba patirtas, bet nepadengtas sąnaudas baziniam realizuotos šilumos kiekiui, yra nurodomas laikotarpis, kurį turi būti taikoma nepadengtų sąnaudų ar papildomai gautų pajamų dalis. Todėl šilumos tiekėjai (nepriklausomi šilumos gamintojai) negali taikyti šios kainos dalies ilgiau nei numatyta savivaldybių tarybų ar šilumos tiekėjų valdybų ir nepriklausomų šilumos gamintojų sprendimuose, tai yra, pasibaigus minėtam laikotarpiui, šilumos kainų sudėtis privalo būti koreguojama iš jos atimant kainos dalį, kurią sudaro nepadengtos sąnaudos ar papildomai gautos pajamos.

Remiantis Įstatyme įtvirtintais šilumos kainodaros principais, šilumos kainos privalo būti apskaičiuojamos pagal galiojančias šilumos kainos dedamąsias. Todėl bet kokios kitos šilumos kainų sudedamosios dalys, kurių taikymo galimybė nors ir buvo numatyta atitinkamuose sprendimuose, tačiau suėjus atitinkamam terminui išnyko, negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis. Atsižvelgiant į šį aspektą, pažymėtina, kad minėti šilumos kainų perskaičiavimai privalo būti atliekami, nepaisant Metodikos 120 punkte įtvirtintos nuostatos, numatančios, jog šilumos kainos gali būti nekeičiamos, jeigu apskaičiuota šilumos kaina skiriasi nuo galiojančios mažiau nei 5 procentais.

Komisija taip pat informuoja, jog šilumos tiekėjams (nepriklausomiems šilumos gamintojams) nepaisant teisės aktuose nustatytų kainodaros reikalavimų, Komisija, konstatavusi licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą, Energetikos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę priimti sprendimą dėl piniginės baudos energetikos įmonei skyrimo. ​