Įeiti
Publikuota: 2012.10.22. Atnaujinta: 2012.10.22

Dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo


​Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), reaguodama į valstybės institucijų ir kitų trečiųjų asmenų gaunamus prašymus suteikti informaciją apie energetikos įmonių veiklą ir siekdama užtikrinti kuo didesnį visų suinteresuotųjų subjektų informuotumą bei energetikos sektoriaus skaidrumą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, teikia konsultaciją dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo teisinių aspektų.

Primintina, kad Komisija yra valstybės įstaiga, kuriai pavesta energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklos reguliavimas ir valstybinė energetikos priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad institucijai priskiriamų teisių ir įgaliojimų pobūdį ir apimtį lemia institucijos tikslinė paskirtis, Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 (Žin., 2002, Nr. 109-4819; 2012, Nr. 69-3537), 11.2 punkte įtvirtinta, jog Komisija turi teisę gauti iš valstybės institucijų, įskaitant ir jų turimą Europos Sąjungos institucijų bei kitų valstybių narių disponuojamą informaciją, ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių, kurioms kainas ar tarifus nustato (derina) Komisija, visą informaciją, būtiną įstatymų nustatytoms pareigoms atlikti.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 25 straipsnio 1 dalis numato, jog energetikos įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, yra vieša. Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 (Žin., 2010, Nr. 59-2923) (toliau  – Taisyklės), 48 punktas detalizuoja konkrečius sąnaudų straipsnius, kuriems netaikomi jokie informacijos konfidencialumo ar kitokie teikimo tretiesiems asmenims apribojimai, t. y., remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, šie sąnaudų straipsniai visais atvejais yra vieši:
1. energijos (šilumos, dujų ir elektros) pirkimo sąnaudos;
2. materialinės ir joms prilygintos sąnaudos;
3. ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija;
4. darbo apmokėjimas;
5. darbuotojų socialinis draudimas;
6. technologinės sąnaudos ir komerciniai nuostoliai;
7. mokesčiai;
8. palūkanos.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574; 2009, Nr. 91-3914) 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, numatanti, kad bendrovės valdyba gali nustatyti, kokia informacija laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša. Dalis energetikos įmonių yra sudariusios tikslų sąrašą arba apibrėžusios kriterijus, pagal kuriuos informacijos turinys laikytinas neviešu. Tačiau akcentuotina, kad energetikos įmonių dokumentuose esanti nuoroda, jog visa pateikta informacija yra konfidenciali, galioja tik iš dalies – informacijai, kuri pagal teisės aktus yra vieša, netaikytini jokie konfidencialumo ar teikimo kitiems asmenims draudimai.

Tuo tarpu visa kita informacija, kurios viešas pobūdis teisės aktuose nenumatytas, bendrovės valdymo organų valia gali būti pripažinta konfidencialia. Atkreiptinas dėmesys, kad konfidenciali informacija yra ją sukūrusio asmens nematerialus turtas, kurio specifika lemia ypatingą jos teisinę apsaugą – už konfidencialios informacijos atskleidimą ir neteisėtą jos panaudojimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, o nukentėjusi šalis gali prašyti atlyginti nuostolius.

Pažymėtina, kad Komisija savo funkcijoms kainodaros srityje vykdyti yra įgalinta turėti prieigą prie visos reikalingos reguliuojamų įmonių finansinės ir techninės informacijos nepaisant to, ar informacija yra vieša, kaip tai numato minėtų teisės aktų nuostatos, ar ji pasižymi tam tikrais informacijos savininko nustatytais informacijos naudojimo apribojimais. Tačiau siekdama nepažeisti teisės aktuose nustatytų imperatyvų, susijusių su draudimu tretiesiems asmenims teikti informaciją, kuriai jos savininkų suteiktas konfidencialios informacijos statusas, Komisija atrenka ir pagal suinteresuotų asmenų prašymus turi teisę teikti tik tą dalį informacijos, kuri pagal teisės aktų nuostatas yra vieša ir kuriai netaikytina papildoma teisinė apsauga.

Papildomai pažymėtina, kad visų Komisijos posėdžiuose svarstomų klausimų turinį pagrindžianti medžiaga (tiek, kiek tokios medžiagos viešinimo nedraudžia teisės aktai) išdėstoma atitinkamo Komisijos struktūrinio padalinio parengtoje pažymoje, kuri yra teikiama ir skelbiama kartu su parengtu nutarimo projektu viešai Komisijos interneto svetainės skiltyje ,,Posėdžiai“.