Įeiti
Publikuota: 2011.12.13. Atnaujinta: 2011.12.13

Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų


Komisija, reaguodama į savivaldybių, šilumos tiekėjų bei daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atliekančių įmonių paklausimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsniu, teikia išaiškinimą dėl Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos pakeitimų įgyvendinimo.

Komisija, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 123-5816) nuostatas, 2011 m. gruodžio 9 d. posėdyje priėmė sprendimą pakeisti Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. Nr. O3-54 (Žin., 2003, Nr. 80-3679; 2009, Nr. 39-1506). Šiuo pakeitimu yra panaikinta galimybė diferencijuoti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus pagal šilumos punktų nuosavybę.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėti pakeitimai nesukelia savivaldybių taryboms pareigos perskaičiuoti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus arba kitaip keisti galiojančius sprendimus. Priežiūros maksimalūs tarifai gali būti perskaičiuoti bendra tvarka, t. y. pasikeitus pagal minėtą metodiką apskaičiuotoms išlaidoms, nustatomoms taikant pagrįstus darbo, medžiagų ir mechanizmų ar jų analogų normatyvus, išteklių rinkos kainas arba skaičiuojamąsias kainas bei kitus duomenis.