Įeiti
Publikuota: 2020.02.18. Atnaujinta:

Kokia yra šilumos kainų nustatymo procedūra?


​Šilumos kainų nustatymo procedūrą šilumos tiekėjui realizuojančiam ne mažiau 10 GWh, reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 32 straipsnis bei Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad:

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT):
• nustato šilumos bazinę kainą* (Įstatymo 32 straipsnio 6 dalis);
• derina perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus (Įstatymo 32 straipsnio 8 dalis);
• vienašališkai nustato šilumos kainų dedamąsias (Įstatymo 32 straipsnio 7 ir 9 dalys) savivaldybei laiku nenustačius šilumos kainos dedamųjų arba savivaldybei nepašalinus nustatytų pažeidimų.

Savivaldybių tarybos:
• nustato konkrečias šilumos kainos dedamąsias (Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 1 punktas ir 8 dalis);
• teikia Tarybai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas dėl ūkio subjekto parengto bazinės kainos projekto (Įstatymo 32 straipsnio 6 dalis).

Šilumos tiekėjai:
• apskaičiuoja, atsižvelgdami į nustatytas šilumos kainos dedamąsias, pakitusias kuro kainas ir pakitusias perkamos šilumos kainas, ir viešai skelbia galutines šilumos kainas (Įstatymo 32 straipsnio 16 dalies 2 punktas).

* Šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, nustatyta ne trumpesniam nei 3 ir ne ilgesniam kaip 5 metų reguliavimo periodui. Šį laikotarpį pasirenka savivaldybių tarybos ar Įstatymo 32 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatytais atvejais – įmonės. Abi kainos dedamosios taikomos šilumos kainoms apskaičiuoti. Šilumos bazinė kaina gali būti vienanarė arba dvinarė.