Įeiti
Publikuota: 2014.09.19. Atnaujinta: 2017.10.05

Alternatyvus ginčų sprendimas


ALTERNATYVUS GINČŲ SPRENDIMAS

​Operatyvus reagavimas į vartotojų teisių pažeidimus, greitesnis kilusių ginčų nagrinėjimas bei efektyvesnis teisėtų interesų gynimas – Komisijos darbo prioritetas.
Tradicinės teisminės procedūros taikymas ne visuomet yra tinkamas ir efektyvus ginčų sprendimo būdas. Todėl Europos Sąjungos valstybėse narėse veikia įvairios alternatyvaus ginčų sprendimo sistemos. Lietuvoje taip pat buvo suformuotas alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmas. Alternatyvus ginčų sprendimas – tai ginčų sprendimas ne teisme, kai ginčą tarp dviejų šalių sprendžia neutrali šalis.
Lietuvos Respublikoje nuo 2016 metų sausio 1 dienos įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB. Įgyvendinant direktyvą, nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigaliojo atitinkami Energetikos įstatymo, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir kitų aktualių teisės aktų pakeitimai. Šiuo metu Lietuvoje taikoma neprivaloma neteisminio ginčo sprendimo tvarka (išskyrus dėl biržos operatoriaus veiklos).
Ginčai Komisijoje nagrinėjami laikantis šių principų: rungimosi, nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo. Komisija priima sprendimą atsižvelgdama į turimus įrodymus, remdamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais bei nurodytais principais.
Ginčus iš esmės sprendžia Komisija, kuri yra kolegiali institucija. Komisiją sudaro penki nariai, o juos Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas.
Komisija, operatyviai reaguodama į vartotojų teisių pažeidimus, užtikrindama greitesnį ginčų nagrinėjimą, teisėtų interesų gynimą:
1. Neprivaloma neteismine tvarka sprendžia ginčus, kylančius:
-
tarp buitinių vartotojų ir energetikos įmonių, vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis);
- tarp nebuitinių vartotojų ir energetikos įmonių, vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis);
- tarp dviejų energetikos įmonių (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 10 dalis).
2. Taiko taikinamojo tarpininkavimo procedūrą:
- taikoma tik tarp energetikos įmonių.

1.1. KOMISIJA NETEISMINE TVARKA NAGRINĖJA:

1.1.1. VARTOJIMO GINČUS:

a) Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 2 punktas):
· Tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją;
· Dėl prisijungimo;
· Apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas;
· Valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo;
· Energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo;
· Kitus ginčus energetikos srityje nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai.
b) Iš sutartinių santykių kylančius vartotojų ar abonentų ir geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, ginčus (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 37 straipsnio 1 dalis):
· Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų;
· Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų;
· Nuotekų transportavimo paslaugų kainų;
· Laikino atjungimo nuo/prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1R-94 „Dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašo patvirtinimo“, Komisija yra įtraukta į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą.

1.1.2. KOMERCINIUS GINČUS:

a) Tarp energetikos įmonių kylančius ginčus (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 10 dalis):
· Dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją;
· Dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo;
· Dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo;
· Kainų ir tarifų taikymo.
b) Energetikos išteklių biržos dalyvių ir kitų asmenų ginčus dėl biržos operatoriaus veiklos (Energijos išteklių rinkos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis):
· Dėl licencijuojamos energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos.

1.3. TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS GINČŲ NETEISMINIO SPRENDIMO PROCEDŪRĄ:

· Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklės.

1.4. KREIPIMOSI Į KOMISIJĄ DĖL NETEISMINIO GINČO SPRENDIMO SĄLYGOS:

1.4.1. Pareiškėjo pareiga kreiptis į skundžiamą įmonę:
·
Skundžiama įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir atsakyti per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis);
· Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, gavęs vartotojo kreipimąsi ir nesutinkantis su vartotojo reikalavimais, ne vėliau kaip 14 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos, pateikia vartotojui rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais (jei kiti įstatymai ir ES teisės aktai nenustato kitaip).
Pareiškėjų kreipimusis skundžiamos įmonės nagrinėja neatlygintinai.
1.4.2. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į Komisiją ne vėliau kaip per vienerius metus nuo kreipimosi į skundžiamą įmonę.

Komisija rekomenduoja naudoti paprastą ir patogų prašymų išspręsti ginčą rengimo būdą. Jums tereikia užpildyti parengtą formą ir suformuluoti konkretų savo reikalavimą.

1.5. GINČŲ NETEISIMINIO SPRENDIMO PROCEDŪROS TRUKMĖ:

· Komisija ginčą išnagrinėja ir priima sprendimą per 90 dienų nuo visų būtinų dokumentų gavimo dienos;
· Dėl svarbių priežasčių šis terminas gali būti pratęstas iki 30 dienų;

1.6. PAREIŠKĖJUI GARANTUOJAMA TEISĖ ATSISAKYTI REIKALAVIMŲ IR NUTRAUKTI PROCEDŪRĄ:

· Pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją dėl ginčų neteisminio sprendimo, nepraranda teisės kreiptis į teismą.
· Pareiškėjo kreipimasis į Komisiją neatima teisės kreiptis į teismą. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti savo reikalavimų, nutraukti ginčo neteisminio sprendimo procedūrą.

1.7. SPRENDIMO, PRIIMTO IŠNAGRINĖJUS GINČĄ, TEISINĖ GALIA: 

· Komisijos sprendimas įsigalioja ir privalomas vykdyti per 30 dienų, jei nei viena ginčo šalis nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teismui. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.
· Komisijos procedūriniai sprendimai, atsisakant nagrinėti ginčą, sustabdant ar nutraukiant jo nagrinėjimą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos, galimi apskųsti bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
· Įsigaliojęs Komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

1.8. ATSISAKYMO NAGRINĖTI GINČĄ NETEISMINE TVARKA PAGRINDAI

Komisija nenagrinėja ginčų, kai:
· Ginčo nagrinėjimas nepriskirtas Komisijos kompetencijai;
· Ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, teismas ar arbitražas;
· Yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas arba yra įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą;
· Ginčo šalys sudarė susitarimą dėl ginčo perdavimo spręsti kitam neteisminio sprendimo subjektui (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 292 straipsnis) po to, kai kilo šis ginčas;
· Pareiškėjo prašyme nenurodytas pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas, arba prašymą pareiškėjo vardu pateikė neįgaliotas asmuo;
· Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją vėliau kaip per vienerius metus nuo kreipimosi į skundžiamą įmonę arba prieš tai į skundžiamą įmonę nesikreipė;
· Pareiškėjo prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų ir trūkumai nepašalinti per Komisijos nustatytą terminą;
· Ginčo suma yra mažesnė negu 10 eurų, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių.

1.9. NETEISMINIO SPRENDIMO PROCEDŪROS METU VARTOTOJO PATIRTŲ IŠLAIDŲ, KOMPENSAVIMAS

· Vartotojas turi teisę reikalauti skundžiamos įmonės grąžinti ir (ar) kompensuoti jo patirtas išlaidas ar jų dalį, susijusias su vartojimo ginčo nagrinėjimu, pateikiant tokį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.
· Komisija gali spręsti dėl vartotojų patirtų išlaidų neteisminio sprendimo procedūros metu (būtinos ekspertizės ir tyrimų išlaidos, išlaidos advokato pagalbai apmokėti) atlyginimo proporcingai patenkintų pareiškėjo reikalavimo daliai;
· Komisija nesprendžia pareiškėjo skundžiamos įmonės patirtų išlaidų atlyginimo klausimų.

2. KOMISIJA ATLIEKA TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO PROCEDŪRĄ:

Taikinamojo tarpininkavimo procedūrą reglamentuoja Taikinamojo tarpininkavimo taisyklės, patvirtintos Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. O3-308.
Taikinamasis tarpininkavimas yra taikomas tik tarp energetikos įmonių, gavus abiejų šalių sutikimą dėl taikomojo tarpininkavimo vykdymo.
Sudaroma Taikinamojo tarpininkavimo komisija, kuri:
- Nagrinėja šalių pateiktas pozicijas;
- Išklauso šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių;
- Nustato, įvertina ginčo šalių poreikius, interesus bei pasiūlymus dėl ginčo sprendimo;
- Šalims pateikia siūlymus dėl galimų elgesio variantų;
- Padeda abiem šalims pasiekti  priimtiną ginčo sprendimą.

​​3. ALTERNATYVAUS GINČŲ SPRENDIMO ENERGETIKOS SEKTORIUJE PRAKTIKOS APŽVALGA

Komisija, siekdama didinti vartotojų ir ūkio subjektų informuotumą apie galimybę energetikos sektoriuje kylančius ginčus spręsti ne teisme, rengia ir skelbia alternatyvaus ginčų sprendimo energetikos sektoriuje praktikos apžvalgas.
Apžvalgose pateikiama metodinė informacija apie Komisijos kompetenciją bei taikomus alternatyvius ginčų sprendimo būdus – neprivalomą ginčų nagrinėjimą ne teisme bei taikinamąjį tarpininkavimą. Kiekvienais metais Komisijos Teisės skyrius parengtose apžvalgose apibendrina alternatyvaus ginčų sprendimo energetikos sektoriuje praktiką:

2016 m. alternatyvaus ginčų sprendimo energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektoriuose praktikos apžvalga
2015 m. II pusm. alternatyvaus ginčų sprendimo energetikos sektoriuje praktikos apžvalga
2015 m. I pusm. alternatyvaus ginčų sprendimo energetikos sektoriuje praktikos apžvalga
2014 m. II pusm. alternatyvaus ginčų sprendimo energetikos sektoriuje praktikos apžvalga
2014 m. I pusm. alternatyvaus ginčų sprendimo energetikos sektoriuje praktikos apžvalga
2013 m. alternatyvaus ginčų sprendimo energetikos sektoriuje praktikos apžvalga

4. VARTOJIMO GINČŲ NETEISMINIO SPRENDIMO ATASKAITA

Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 224 straipsnio 2 dalimi bei Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų veiklos, susijusios su vartojimo ginčų neteisminiu sprendimu, ataskaitų pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-383, II skyriaus nuostatomis, rengia ir skelbia vartojimo ginčų neteisminio sprendimo ataskaitas.

​​5. TEISĖS AKTAI, GINANTYS VARTOTOJŲ TEISES

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas

​​6. PAPILDOMA INFROMACIJA

Informacinio pobūdžio klausimus galite užduoti čia arba skambinti nemokamu bendruoju informacijos numeriu 8 800 20500.